„Labiausiai išsivysčiusios valstybės šiai investicijų kategorijai (MTEP – BNS) skiria labai reikšmingas sumas. Tuo tarpu Lietuva kartu su Latvija pagal šioms investicijoms skiriamą dalį nuo BVP lygiuojasi į mažiausiai išsivysčiusių Europos Sąjungos valstybių lygį.  Tai reiškia, kad ateityje mes turėsime neišvengiamai didinti šias investicijas tam, kad mes galėtume kurti aukštesnę pridėtinę vertę“, – Seimo Biudžeto ir finansų komitete (BFK) pirmadienį sakė LB atstovas Vaidotas Tuzikas.

„Turėtume skatinti labiau lietuviškas įmones, kurios naudoja ir kuria intelektinę nuosavybę, taip pat stengtis pritraukti užsienio įmones, kurios investuoja į žmones, intelektinę nuosavybę ir tokiu būdu gali kurti didesnės pridėtinės vertės produktus ir juos eksportuoti“, – pridūrė LB Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus ekonomistas.

Jo duomenimis, labiausiai išsivysčiusios Europos Sąjungos (ES) šalys – Belgija, Danija, Vokietija, Airija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Austrija, Suomija ir Švedija – 2019–2023 metais MTEP skyrė beveik 6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Tuo metu Lietuva ir Latvija tam skirdamos 2–3 proc. BVP, anot LB atstovo, pagal šį rodiklį lygiavosi į mažiausiai išsivysčiusias Bendrijos šalis – Bulgariją, Čekiją, Graikiją, Kroatiją, Lenkiją ir kitas.

„Siekiant lipti pridėtinės vertės grandine į viršų, neišvengiamai turės keistis ir mūsų ekonomikos bei investicijų struktūra“, – teigė V. Tuzikas.

Tuo metu statybai, išskyrus būstą, LB duomenimis, 2019–2023 metais Lietuva skyrė beveik 9 proc. BVP ir pagal šį rodiklį taip pat buvo artimesnė mažiausiai išsivysčiusioms ES šalims, kurios tam skyrė daugiau nei 7 proc. BVP.

Tuo metu labiausiai ar vidutiniškai išsivysčiusios Bendrijos šalys statybai per tą patį laiką skyrė apie 5 proc. BVP.