„Mes dirbome kartu su ministerija, jiems rengiant šį įstatymo projektą. Ir į mūsų daugelį pasiūlymų buvo atsižvelgta. Manome, kad ta parama galėtų būti taiklesnė. Vis tik, geriausi ekspertai, kaip tai padaryti, yra Socialinės apsaugos ir darbo ministerija“, – antradienį žurnalistams aiškino J. Varanauskienė.

„Mes matome pavojų, kad parama tiesiog padeda tiems žmonėms, kuriems ji nėra lemiama ir tokiu būdu sumažina galimybes kitiems asmenims“, – tikino ji.

Visgi, anot jos, su įstatymo pakeitimais įsigaliosiantis apribojimas, kad parama nebebus teikiama norintiems įsigyti Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir kitų didmiesčių savivaldybėse, yra teigiamas žingsnis. Anot LB, ankstesnis paramos suteikimo modelis didino tik paklausą, o tai – žalinga praktika.

Mes matome pavojų, kad parama tiesiog padeda tiems žmonėms, kuriems ji nėra lemiama ir tokiu būdu sumažina galimybes kitiems asmenims.

 

„Mes manome, kad tai yra gerai, nes anksčiau parama didino paklausą, bet nedidino pasiūlos. Ir buvo sukurta daugiau paskatų parama pasinaudoti tiems, kurie ir taip gali įsigyti būstą, bet gal ne tokį, apie kurį svajoja“, – paklausta, ar toks apribojimas neigiamai nepaveiks jaunų šeimų, norinčių persikelti į miestus, komentavo J. Varanauskienė.

„Vienas iš svarbių argumentų yra, kad nepasirūpinus lanksčia paklausa, tokia pagalba yra neveiksminga ar net žalinga“, – pridūrė ji.

Birželio pabaigoje Seimas pritarė Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo pakeitimams, kurie įsigalios nuo 2025 m.

Šiuo metu finansinė paskata skiriama jaunoms šeimoms imančioms paskolą pirmam būstui pirkti ar statyti, ji prilygsta 15–30 proc. šio kredito sumos.

Pagal naują tvarką subsidija bus diferencijuojama atsižvelgiant į šeimoje auginamų vaikų skaičių. Jaunoms šeimoms, neauginančioms vaikų ar auginančioms vieną vaiką, subsidija sieks 10 proc., auginančioms du vaikus – 12,5 proc., auginančioms tris vaikus ar daugiau – 15 proc.

Šeimoms maksimalus subsidijos dydis sieks nuo 8,7 tūkst. iki 13 tūkst. eurų, o būsto maksimali vertė – 120 tūkst. eurų. Iki šiol būsto vertė nebuvo ribojama.

Seimas neleido būsto su valstybės parama įsigyti Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir kitų didmiesčių savivaldybėse, jeigu jose nuolatinių gyventojų skaičius viršys 150 tūkst., o žiedinėse savivaldybėse – iki 60 tūkst. Taip pat parama nebus teikiama, jei būsto vertė viršys vidutinę konkrečios savivaldybės būsto vertę, taip pat būstams, esantiems kurortuose.