2025 metais šalies BVP augs 3,1 proc. – šios prognozės centrinis bankas nekeičia.
„Besibaigiantys metai buvo neblogi, o ateinantys bus geresni. Šalies ūkis sėkmingai atrėmė iššūkius, kurių daugelis buvo primesti iš išorės ir sugrįžo į augimo kelią. Turime ekonomikos pamatą, ant kurio galima sėkmingai statyti ateitį“, – pristatydamas naujausias makroekonomines prognozes ketvirtadienį teigė LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Anot G. Šimkaus, ūkio plėtrą 2025 metais palankiau nei šiemet turėtų veikti tarptautinė ekonominė aplinka, atsigausiančios investicijos, taip pat auganti vidaus paklausa.
Tuo metu 2026 metų BVP prognozę, palyginti su rugsėju, LB mažina 0,2 proc. punkto iki 3,1 proc., o 2027 metais ekonomika turėtų augti 3 proc.
Pasak G. Šimkaus, palyginti su 2019 metais, Lietuvos BVP išaugo beveik 13 proc., Latvijos – apie 7 proc., o Estijoje ekonomika liko „iš esmės nepakitusi“. Tuo metu BVP vienam gyventojui Lietuvoje ir Latvijoje pakilo po 10 proc., o Estijoje sumažėjo daugiau nei 3 proc.
LB vadovo teigimu, BVP augimą Lietuvoje per penkerius metus lėmė didesnis šalies eksporto diversifikavimas, sparčiau kilęs gyventojų, darbo jėgos skaičius, išaugęs darbo užmokesčio fondas, didesnės valdžios sektoriaus investicijos bei Lietuvos įmonių išaugęs pelningumas.
„Mūsų eksportas yra įvairus tiek prekių asortimentu, tiek šalimis, į kurias prekės ir paslaugas yra eksportuojamos. Lietuva nėra taip priklausoma nuo kelių pagrindinių rinkų“, – teigė G. Šimkus.
„Pavyzdžiui, Estijos eksportas kelių produktų grupėse itin buvo koncentruotas į Švedijos ir Suomijos rinkas. Kai jose tam tikrų produktų paklausa reikšmingai sumažėjo, tai sumažino ir estų gamintojų eksportą“, – pridūrė LB vadovas.
Infliacija grįžta į mums labiau įprastą lygį. (...) Kainoms įtaką ir toliau darys augančios darbo sąnaudos.
Žada spartesnį investicijų augimą
Pasak centrinio banko, vidutinė metinė infliacija šiemet sieks 0,8 proc. (rugsėjį – 1 proc.), 2025 metais – 2,3 proc. (2,5 proc.), 2026 ir 2027 metais – po 2,6 proc.
„Infliacija grįžta į mums labiau įprastą lygį. (...) Kainoms įtaką ir toliau darys augančios darbo sąnaudos“, – kalbėjo G. Šimkus.
Jo teigimu, kainas didins ir pamažu gerėjanti tarptautinė aplinka, didėsiančios dujų kainos, augsiantys netiesioginiai mokesčiai.
LB prognozuoja, kad Lietuvos eksportas šiemet augs 2,2 proc. (rugsėjį – 1,2 proc.), 2025 metais – 2,5 proc. (3,1 proc.), 2026 metais – 3,6 proc. (3,8 proc.), 2027 metais – 3,7 proc. .
Investicijos šiemet turėtų mažėti 2,3 proc. (rugsėjį – 3,6 proc.), 2025 metais – augti 6,1 proc. (6,6 proc.), o 2026 ir 2027 metais – atitinkamai 4,8 ir 4,4 proc.
„Investicijų fronte po beveik dešimtmečio augimo matome stabtelėjimą. (...) Jį lėmė du pagrindiniai veiksniai: neišnaudoti gamybiniai pajėgumai, o tai reiškia, kad yra sumažėjęs poreikis investuoti į mašinas ir įrengimus. Antra, sumažėjo investicijos į transporto įrangą dėl sumenkusios perteklinės logistikos paslaugų pasiūlos“, – kalbėjo G. Šimkus.
„Pagrindo nerimui neįžvelgiame. Jeigu vertinsime ilgalaikę perspektyvą, galima konstatuoti, kad bendras investicijų lygis lieka aukštas“, – pridūrė jis.
LB vadovo teigimu, augsiant Europos Sąjungos fondų lėšoms, investicijos kitais metais vėl turėtų augti sparčiau nei BVP.
Ypač auga jaunimo nedarbo lygis
Pasak LB analitikų, darbo užmokestis šiemet turėtų augti 10,3 proc. (rugsėjį – 9,8 proc.), 2025 metais – 8,7 proc. (8,5 proc.), 2026 ir 2027 metais – atitinkamai 8,1 ir 7,5 proc.
Banko vadovo teigimu, šiuo metu šalies ūkyje vidutinis darbo užmokestis yra apie 11 proc. didesnis nei prieš metus.
„Kadangi darbo sąnaudos auga daugiau negu visa sukuriama nominali pridėtinė vertė, vis didesnė jos dalis atitenka dirbantiesiems, o tai didina spaudimą kainoms ir gali bloginti kai kurių, ypač mažiau pažangių įmonių konkurencingumą“, – kalbėjo G. Šimkus.
Vis dėlto, anot G. Šimkaus, darbo užmokesčio augimo lėtėjimas jau keletą metų itin pastebimas privačiame sektoriuje.
Kaip ir rugsėjį, prognozuojama, kad nedarbo lygis šiemet sieks 7,4 proc., 2025 bei 2026 metais – atitinkamai 7,1 proc. ir 6,9 proc., 2027 metais – 6,7 proc. Užimtumas šiemet turėtų augti 1,8 proc. (rugsėjį – 1,6 proc.). 2025 metais jis turėtų mažėti 0,1 proc. (0,4 proc.), o 2026–2027 metais – po 0,3 proc.
„Nedarbas padidėjęs iš esmės visose gyventojų grupėse, ar žiūrėsime vyrus, ar moteris, ar gyvenančius kaimuose, ar miestuose – tai yra platus reiškinys. Vis dar daugėja naujų bedarbių, todėl bendras nedarbo lygis ateityje taip pat gali padidėti“, – kalbėjo G. Šimkus.
Anot LB vadovo, neramina tai, kad auga ilgalaikių bedarbių dalis ir skaičius, taip pat pastebimai auga darbo neturinčių jauniausių gyventojų skaičius.
„Jaunimo nedarbo rodiklis nuo pernai metų rodo nuoseklią augimo tendenciją ir gerokai išsiskiria iš kitų amžiaus grupių“, – teigė G. Šimkus.
Prognozuojama, kad realus privatus vartojimas šiemet padidės 3 proc. (rugsėjį – 3,6 proc.), o 2025–2027 metais – po 3,7 proc.
Naujausi komentarai