Užtikrinti tvarią paklausą

„Kalbant apie dabartinę situaciją, bet kokios priemonės, kurios gerintų skolinimosi galimybes, būtų perteklinės“, – žurnalistams sakė J. Varanauskienė.

Jos teigimu, lengvinti būsto paskolų sąlygų nereikėtų, nepaisant to, kad ateityje įpirkti būstą vėl gali būti sunkiau.

„Kalbant apie nevaldomo arba labai atlaisvinto skolinimosi galimybes, pavyzdžių toli ieškoti nereikia – turime Ameriką, turime didžiąją finansų krizę, padariniai gali būti netikėti ir ne su tuo ženklu, kurį galbūt norėjome gauti“, – sakė LB valdybos narė.

Anot J. Varanauskienės, gerinant būsto įperkamumą būtina užtikrinti neperteklinę ir tvarią paklausą.

„Kad namų ūkiams, kurie ima paskolas būstui, ji netaptų našta ir nesukurtų daugiau problemų, nei jų išsprendžia“, – teigė LB atstovė.

Jos manymu, būtina mažinti paskatas įsigyti būstą investicijai, kai norima užsidirbti iš jo nuomos. Dėl to, anot J. Varanauskienės, reikėtų svarstyti nekilnojamojo turto (NT), žemės apmokestinimo pokyčius – tokias priemones, dėl kurių kito būsto turėjimas pareikalautų ir papildomų sąnaudų.

Valdžios vaidmuo

LB taip pat siūlo didinti kokybiško būsto pasiūlą, spartinant renovaciją, apgalvotai planuojant miestus ir skatinant efektyvų žemės sklypų naudojimą.

„Jeigu paklausa auga, o pasiūla ne, kainos kyla. Kas iš to, jei sukūrėme didesnį ratą pirkėjų, o būsto yra tiek pat ir kaina išauga visiems?“ – klausė J. Varanauskienė.

Jos teigimu, toms gyventojų grupėms, kurioms sunku įsigyti būstą, turėtų būti suteikiama kiek įmanoma taiklesnė valstybės parama, kuri nesudarytų galimybių piktnaudžiauti.

Jeigu paklausa auga, o pasiūla ne, kainos kyla. Kas iš to, jei sukūrėme didesnį ratą pirkėjų, o būsto yra tiek pat ir kaina išauga visiems?

„Galima kalbėti apie kompensacijas įsigyjantiems būstą, bet, kita vertus, galima kalbėti ir apie tokias alternatyvas, kaip socialinis būstas ar nuoma, taip neužkraunant įsipareigojimų naštos tam namų ūkiui, kuris yra nepajėgus jos padengti“, – požiūriu pasidalijo LB atstovė.

Pasak J. Varanauskienės, formuojant būsto politiką ir gerinant jo įperkamumą, aktyviau veiksmus turėtų koordinuoti ir valdžios institucijos.

„Dar yra neapibrėžtų teritorijų tarp centrinės valdžios ir savivaldybių, kur yra kieno resursai ir ką kiekvienas turi padaryti“, – detalizavo LB atstovė.

Šeši metiniai atlyginimai

Centrinio banko atliktas tyrimas rodo, kad būsto įperkamumas Lietuvoje tebėra prastesnis nei iki pandemijos, kai kainos didėjo sparčiau nei gyventojų pajamos, tačiau jau 2025 m. pabaigoje turėtų grįžti į ikipandeminį lygį.

LB teigimu, vidutiniškai įpirkti būstą šalyje reikia šešių, o Vilniuje – septynių metinių atlyginimų, tačiau šis rodiklis tebėra tarp geresnių ES šalių rodiklių.

Pasak J. Varanauskienės, 2021–2022 m. sumažėjęs būsto įperkamumas, kai kainos didėjo sparčiau nei gyventojų pajamos, buvo laikinas, o su juo susidūrė daugelis Europos šalių.

LB prognozuoja, kad, stabilizavusis būsto kainų augimui, mažėjant palūkanų normoms ir toliau sparčiai didėjant atlyginimams, vidutinis gyventojas metų pabaigoje su paskola galės įpirkti vidutiniškai 61 kv. m, 2025 m. pabaigoje – 67 kv. m būsto ploto.

Pasak centrinio banko, ilguoju laikotarpiu būsto įperkamumą gali apsunkinti didmiesčiuose sparčiai augantis gyventojų skaičius, nuolat didėjanti būsto pirkimų investiciniais tikslais dalis, plati valstybės parama, taip pat kokybiško būsto trūkumas, atsiradęs dėl atsiliekančios renovacijos ar pasiūlos nelankstumo.

Subsidijavimo modelis – tobulintinas

Seimui birželį sugriežtinus valstybės paramos jaunoms šeimoms būstui įsigyti skyrimo tvarką, LB mano, kad ji galėtų būti tobulinama dar labiau.

„Į mūsų daugelį pasiūlymų buvo atsižvelgta, bet vėlgi manome, kad parama galėtų būti dar taiklesnė. Vis dėlto geriausi ekspertai, kaip tai padaryti, būtų Socialinės apsaugos ir darbo ministerija“, – teigė J. Varanauskienė.

„Matome pavojų, kad parama padeda tiems žmonėms, kuriems ji galbūt nelemiama, ir taip net šiek tiek sumažina galimybes tiems, kuriems jos reikia“, – pridūrė ji.

LB atstovė nedetalizavo, kaip konkrečiai galėtų būti keičiama jaunų šeimų būsto subsidijavimo tvarka.

„Ji gali būti tobulesnė, bet dabartinis variantas mums labiau patinka negu pradinis“, – vis dėlto išskyrė J. Varanauskienė.

Pagal naują tvarką būsto su valstybės parama nuo kitų metų nebebus galima įsigyti Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir kitų didmiesčių savivaldybėse, jeigu jose gyventojų skaičius viršys 150 tūkst., o žiedinėse savivaldybėse – iki 60 tūkst.

Be apribojimų didmiesčių savivaldybėse, paskolos būstui įsigyti suma negalės būti didesnė nei 87 tūkst. eurų, tačiau įsigyjamo būsto maksimali vertė nebegalės viršyti 120 tūkst. eurų – dabar ji neribojama.

10 proc. subsidija skiriama šeimoms be vaikų ar turinčioms vieną, 12,5 proc. – šeimai su dviem vaikais, o 15 proc. – turintiems tris ar daugiau vaikų. Gimus dar vienam vaikui subsidijos dydis galės būti perskaičiuojamas.

Maksimalus subsidijos dydis sieks nuo 8,7 tūkst. iki maždaug 13 tūkst. eurų.