Padidėtų biurokratija

„Šis pakeitimas reikštų, kad Lietuva nukrypsta nuo ES standarto ir dėl to kredito įstaigoms iš kitų ES valstybių būtų labai sudėtinga siūlyti būsto paskolų teikimo paslaugas Lietuvoje jos gyventojams. Mūsų vertinimu, tai didžiausias neigiamas šio pakeitimo aspektas“, – sako E. Čipkutė.

Jos teigimu, dabar būsto paskolų teikimas yra sureguliuotas ir standartizuotas visos ES lygiu, o prisitaikant prie naujų teisės aktų bankams reikėtų atnaujinti informacines sistemas.

„Mūsų vertinimu, didžiausias neigiamas dalykas yra tai, kad Lietuva nukryptų nuo europinio standarto ir mes taptume mažiau patrauklūs, ypač didesniems rinkos žaidėjams, ateiti į mūsų rinką ir siūlyti gyventojams būsto paskolas“, – teigia E. Čipkutė.

„Kitose šalyse nereikia informacinių sistemų pakeitimų, [...] o norint šias paslaugas siūlyti Lietuvoje reikės atitikti specifinius pakeitimus“, – priduria LBA vadovė.

Pasak E. Čipkutės, siūlomi pakeitimai nesukeltų reikšmingų pokyčių būsto paskolų rinkoje ir gyventojų pasirinkimuose, tačiau padidintų paskolų teikimo biurokratiją.

„Šiuo metu, kai gyventojas ateina į kredito įstaigą dėl būsto paskolos, jam yra pasiūlomos arba fiksuotos, arba kintamosios palūkanų normos, ir jis pasirenka. Tuomet kredito įstaiga ruošia atitinkamą dokumentų paketą. Priėmus šiuos įstatymo pakeitimus, kredito įstaiga turės ruošti du dokumentų paketus, gyventojas turės susipažinti su formomis, jas pasirašyti, analizuoti du kartus“, – teigia LBA vadovė.

Regiono specifika

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad pernai euro zonoje paskolų su daugiau nei vieniems metams fiksuotomis palūkanomis suteikta 80 proc., tačiau Lietuvoje – tik 3 proc. Vis dėlto, E. Čipkutės teigimu, kintamosios palūkanų normos dominuoja visame Šiaurės Europos ir Baltijos šalių regione.

„Tarkime, Suomijoje kintamųjų palūkanų normų yra dar daugiau. Kokios to priežastys? Vieno atsakymo nėra. [...] Vienas iš veiksnių yra tai, kad šalyse, kur infliacija linkusi smarkiai šokinėti, dažnai dominuoja būtent kintamosios palūkanų normos“, – pastebi E. Čipkutė.

Be to, anot jos, fiksuotas palūkanas gyventojai galbūt renkasi rečiau, nes jos yra didesnės nei kintamosios.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad pakeitimus Seime tikimasi svarstyti ir priimti dar pavasario sesijoje. Pasak jos, pataisas konsultacijoms su visuomene planuojama pateikti dar vasarį, vėliau dėl jų bus sprendžiama Vyriausybėje.

Šalyse, kur infliacija linkusi smarkiai šokinėti, dažnai dominuoja būtent kintamosios palūkanų normos.

Paskolos su kintamosiomis palūkanomis reiškia, kad jos perskaičiuojamos bent kartą per metus, o dažniausiai – kas 6 mėnesius. Dėl to žmonės greitai pajunta didėjančių bazinių palūkanų normų įtaką ir jų paskolos įmoka padidėja.

LB dar sausio pradžioje teigė parengęs įstatymo pataisas, kuriomis siūlo įpareigoti bankus teikti dvi būsto paskolos palūkanų alternatyvas, įskaitant fiksuotas palūkanas. Siūlymai tuomet buvo pateikti Finansų ministerijai.

Bent 15-kai metų

Vartotojų aljanso viceprezidentas Rytis Jokubauskas sako, kad minimalus penkerių metų laikas fiksuoti būsto paskolų palūkanas yra per trumpas.

„Mes vis dėlto norėtume, kad būtų įpareigojimas siūlyti fiksuoti palūkanas ilgesniam laikotarpiui. Nes turint omenyje, kad paskolos imamos dvidešimčiai metų ir daugiau, penkeri metai yra trumpas laiko tarpas“, – sako R. Jokubauskas.

„Žiūrint į užsienio šalių praktiką, kai kuriose šalyse penkeri metai net nevadinama fiksuotų palūkanų pasiūlymu, nes toks laikotarpis yra santykinai trumpas“, – priduria jis.

Vartotojų aljanso viceprezidento teigimu, siūlyti fiksuotas palūkanas bankai turėtų būti įpareigoti bent penkiolikai metų.

„Penkeri metai yra per trumpas laikas pasinaudoti fiksuoto laikotarpio privalumais. Nes po kelerių metų vėl galime turėti tokią situaciją, kai komerciniai bankai sakys, kad niekas nesirenka fiksuotų palūkanų varianto, o žmonės dvejos jį rinktis todėl, kad tai yra trumpas laikotarpis ir neaišku, kas po tų penkerių metų bus“, – svarsto R. Jokubauskas.

Pasak jo, dabar bankų siūlomos fiksuotos palūkanų normos neatitinka rinkos sąlygų, o visos rizikos tenka vartotojams.

„Turint omenyje, kad šiandien išvis nieko neturime, šiandieninis pasiūlymas tikrai yra žingsnis į priekį ir tai tikrai yra gerai“, – vertina R. Jokubauskas.

„Šiuo metu bankų siūlomos fiksuotos palūkanos yra kosminės, tikrai neadekvačios, neatitinkančios jokių rinkos sąlygų. Absoliučiai visos rizikos yra permetamos ant vartotojų, todėl natūralu, kad žmonės nesirenka šio varianto“, – tvirtina Vartotojų aljanso viceprezidentas.

I. Gelūno / BNS nuotr.

NT analitikai abejoja

Nekilnojamojo turto (NT) analitikai sako abejojantys, ar įpareigojus šalies bankus siūlyti klientams ir fiksuotas būsto paskolų palūkanas, tai bus patrauklu pirkėjams.

„Pirkėjai yra pripratę prie kintamų palūkanų ir jeigu jie matys, kad tas pasiūlymas tam laikotarpiui nėra patrauklus, vargu, ar rinksis. Vis tiek jie vertins galimybes ilgalaikiu laikotarpiu, kiek sumokėtų, jei palūkanos būtų kintamos, ir kiek – jei fiksuotas“, – teigia nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus” Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims Raimondas Reginis.

Anot jo, viskas priklausys nuo bankų, nuo jų pasiūlymų rinkai.

„Jeigu tas pasiūlymas rinkai bus patrauklus, tada, žinoma, padaugės žmonių, kurie rinksis fiksuotas palūkanas. Tačiau kol neturime didesnio pasiūlymų kiekio ir susiformavusio kainų lygio su fiksuotomis palūkanomis, sunku pasakyti, kaip tai atsilieps rinkai, ar tai bus populiaru“, – tvirtina NT rinkos analitikas.

R. Reginio teigimu, sunku prognozuoti, ar toks įpareigojimas galėtų padidinti žmonių galimybes derėtis dėl būsto paskolų, prisidėti prie didesnio būsto įperkamumo arba rinkos augimo.

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Inreal“ grupės investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas sako, kad rinkai laukiant palūkanų normų mažėjimo, įprasta manyti, kad tokiu metu nereikia fiksuoti palūkanų, nes kintamos palūkanos ir taip sumažės.

„Idealiu atveju, kai 2020, 2021 m. turėjome nulinį EURIBOR, galėjai palūkanas fiksuoti penkeriems metams, ir jeigu jį būtum užsifiksavęs, būtum peršokęs palūkanų kainų šuolį. Paskolų fiksavimas yra naudingas tame taške, kai manai, kad jis yra žemiausias. Ar tavo manymas yra teisingas, parodys ateitis, bet pakeitimų daryti jau negalėsi“, – teigia T. S. Kvainickas.

Pasak T. S. Kvainicko, pasiūlymas fiksuoti palūkanas vis dėlto gali skolinimosi aplinką daryti palankesnę: „Didesnė įvairovė visada yra sveikintina“.