„Didelis gyventojų susidomėjimas šia valstybės parama rodo, kad ji labai reikalinga ir teikia realią naudą tūkstančiams Lietuvos gyventojų, siekiančių savo būstuose modernizuoti šilumos gamybos įrenginius. Energetikos ministerija, atsižvelgdama į gyventojų poreikius, planuoja nuo 2025 m. pradžios išplėsti pareiškėjų ratą – planuojama, kad kompensacijas galės gauti ir tie, kurie keičia senus taršius katilus daugiabučiuose, neprijungtuose prie centralizuoto šildymo sistemų, bei koklines krosnis ir židinius“, – pranešime cituojama LEA direktorė Agnė Bagočiutė.

Pagal visus naujojo etapo kvietimus, šiuo metu jau skirta 60 tūkst. eurų vertės dotacijų. Skaičiuojama, kad beveik 3,6 mln. eurų paramos lėšų prašo beveik 1,1 tūkst. gyventojų, kurie jau įsirengę naujus šilumos gamybos įrenginius pasinaudojo galimybe kartu su paraiška pateikti ir mokėjimo prašymus bei dokumentus, įrodančius naujo įrenginio įsirengimą.

Nespėję pateikti paraiškų šiame kvietimų etape gyventojai vėl galės jas teikti 2025 m. sausio 2 d. Kvietimai nuo šiol bus skelbiami kiekvieno metų ketvirčio pirmąją darbo dieną ir truks 3 mėnesius, praneša agentūra.

Nurodoma, kad pagal visus ankstesnius kvietimų etapus parama jau skirta beveik 4,6 tūkst. gyventojų. Išmokėta daugiau nei 5,1 mln. eurų maždaug 1,5 tūkst. gyventojų, kurie jau įsirengė naujus šilumos gamybos įrenginius.

LEA nurodo, kad gyventojai dažniausiai įsirengia šilumos siurblius oras-vanduo. Vidutiniškai gyventojui išmokama apie 3,3 tūkst. eurų paramos. Mažiausia išmokėta paramos suma siekia 1 296 eurų, gyventojui pasirinkus įsirengti 5 klasės biokuro katilą, didžiausia suma – 8 083 eurų, įsirengus šilumos siurblį žemė-vanduo su integruotu boileriu.

Per šešerius metus, nuo 2023 m. iki 2029 m., Energetikos ministerija yra suplanavusi paskirstyti daugiau nei 112 mln. eurų paramos taršių katilų keitimui į efektyvesnę šildymo įrangą.