Rusijos milžinė "Lukoil" iš Lenkijos koncerno "PKN Orlen" siekia įsigyti "Mažeikių naftą". Tokia nebe pirmą kartą skelbta, bet oficialiai nepatvirtinta informacija ir vėl plačiai komentuojama trijose valstybėse.
Kalbėjosi Davose
Lenkijos dienraštis "Rzeczpospolita" vakar paskelbė, kad Rusijos bendrovės "Lukoil" ir "Transneft" kreipėsi į "PKN Orlen" vadovybę su siūlymu nupirkti Lenkijos bendrovei priklausančias "Mažeikių naftos" akcijas.
Siūlymo raštu "Lukoil" lenkams nepateikė, tačiau pokalbiai šia tema esą tikrai vyko. Apie norą pirkti Lietuvoje ir Čekijoje lenkų valdomas bendroves "Lukoil" vadovas Vagitas Alekperovas užsiminė dar šį sausį Davose vykusiame ekonomikos forume, per Lenkijos ir Rusijos premjerų susitikimą.
"Družba" pradėtų vėl veikti
Prieš keletą savaičių panašų siūlymą "PKN Orlen" direktorius Jacekas Krawiecas esą išgirdo ir iš Rusijos vamzdynų valdytojos "Transneft" viceprezidento Michailo Arustamovo, kai šis viešėjo Varšuvoje. Pastarasis netgi žadėjo, kad jeigu Rusijos įmonė taptų "Mažeikių naftos" akcininke, labai greitai pavyktų atnaujinti žaliavos tiekimą naftotiekiu "Družba", kuris dėl neva įvykusios avarijos buvo uždarytas 2006 m. spalį, kai paaiškėjo, kad Mažeikių naftos perdirbimo įmonės savininku taps "PKN Orlen", o ne "Lukoil".
Tiesa, "PKN Orlen" prezidentas paneigė šią informaciją ir plačiau komentuoti atsisakė.
"Žinome, kad rusai domisi naftos perdirbimo aktyvais šiame regione (Vidurio ir Rytų Europoje – red. past.), tačiau šiuo metu dėl dalies "Mažeikių naftos" akcijų pardavimo nevyksta jokie pokalbiai. Atvirkščiai, mes perkame 10 proc. likusių įmonės akcijų iš Lietuvos Vyriausybės. Be to, neturiu įpročio viešai komentuoti savo verslo susitikimų", – dėl pokalbių su "Transneft" atstovais "Rzeczpospolitai" aiškinosi Lenkijos naftos koncerno vadovas.
Investavo ne tam
"PKN Orlen" atstovas spaudai Davidas Piekarzas mūsų dienraščiui taip pat neigė ką nors girdėjęs apie "Lukoil" ir "Transneft" siūlymus.
"Ką jūs tikitės išgirsti? Kokį nors skandalą? Nieko nauja aš jums nepasakysiu. Apskritai užduodate keistus klausimus. Mes esame aiškiai išdėstę savo poziciją – Mažeikių gamykla yra svarbi mūsų verslo dalis. Ne tam į ją investuojame milžiniškas sumas, kad vėliau parduotume. O kažkieno išgalvoto pokalbio komentuoti neketinu. Direktorius jau yra šiuo klausimu pateikęs savo atsakymą. Viso gero", – kiek supykęs baigė pokalbį D.Piekarzas.
Kiltų politinė audra
J.Krawiecas taip pat pabrėžė, kad pardavusi visas "Mažeikių naftos" akcijas Lenkijos koncernui, Lietuvos Vyriausybė praras pirmumo teisę įsigyti bendrovės akcijų, jei jos kada nors būtų parduodamos.
Lietuvos premjeras Andrius Kubilius tikisi susitarti su didžiausiu Lenkijos naftos koncernu "PKN Orlen", kad perėmęs visas "Mažeikių naftos" akcijas jis neįsileistų Rusijos kapitalo.
"Kiek žinau, tai ne pirmi bandymai, o kaip tie pokalbiai toliau klostysis, sunku pasakyti. Bet aš tikiu, kad "PKN Orlen" turi ilgalaikių strateginių tikslų, dėl jų ir atėjo į šį regioną. Mes toliau tarsimės, jeigu nustos galioti dabartinė sutartis, kad vėl būtų numatyti tam tikri saugikliai. Mes su jais turėjome daug diskusijų dėl jų sutartinių įsipareigojimų vykdymo, jie ne viską gal pajėgė įvykdyti, kaip sutartyje numatyta. Tai daug dalykų, kurie leidžia mums tikėtis, kad tikrai rasime geranorišką susitarimą", – Lietuvos radijui sakė premjeras.
Politologai abejoja, ar lenkai parduotų akcijas rusams, nes tai tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje sukeltų didžiulę politinę audra.
"Labai jaudintis, kad rusai gali įsisprausti į Lenkijos naftos sektorių, nereikėtų. Tačiau "Lukoil" ir kitų Rusijos bendrovių veiksmus tikrai verta atidžiai stebėti. Gali būti bandymų įsigyti akcijų per kitas ne Rusijoje registruotas įmones", – įvykius šalyje kaimynėje dienraščiui komentavo Lenkijos žurnalo "Politika" apžvalgininkas Adamas Grzeszakas.
Dairosi į Europą
Lenkijos spaudoje paskelbtos informacijos Rusijos bendrovės "Lukoil" atstovai nekomentuoja.
"Jūs nebe pirmi skambinate. Tą patį klausimą mums užduoda Lenkijos, Rusijos ir Lietuvos žurnalistai. Mūsų atsakymas vienas – komentarų nebus", – vos išgirdęs, kad skambina Lietuvos dienraščio žurnalistas, nukirto "Lukoil" spaudos tarnybos atstovas.
Bendrovė "Lukoil Baltija" taip pat nesutiko komentuoti šio klausimo.
Anksčiau "Lukoil" jau bandė įsigyti naftos įmonių Rytų ir Vidurio Europoje. Rusijos giganto akiratyje buvo atsidūrusi Gdansko naftos perdirbimo gamykla (dabar "Lotos"). Tuomečio Lenkijos finansų ministro pritarimas šalyje sukėlė politinę krizę. Sandoris neįvyko, bet iki šiol liko paniška baimė, kad į šalies energetikos rinką gali ateiti Rusijos bendrovės.
Vėliau (2006 m.) rusai su lenkais kovojo dėl "Mažeikių naftos", paskui dar kartą bandė įsigyti gamyklą "Lotos", o pastaruoju metu – "PKN Orlen" valdomą naftos perdirbimo gamyklą Čekijoje.
Koncernas "Lukoil", nesėkmingai bandęs įsigyti "Mažeikių naftą", pripažino besidomintis "PKN Orlen" ir "Lotos" grupe. Rusai kol kas labai atsargiai kalba apie investicijas Europoje. Tačiau neslepia, kad tam numatytos nemažos sumos.
"Lukoil" viceprezidentas Leonidas Fedunas yra sakęs, kad jo atstovaujama įmonė dar pernai atidėjo 9 mlrd. JAV dolerių (apie 22,6 mlrd. litų) būsimiems sandoriams Europoje. Bendrovę "Lukoil" esą labiausiai domina "PKN Orlen", "Lotos" grupės, Austrijos OMV ir Vengrijos įmonė "Mol".
Beje, pasaulinėje naftos rinkoje Rusijos įtaka didėja. Rusų bendrovė "Surgutneftegaz" iš Austrijos įmonės OMV įsigijo 21 proc. naftos ir dujų bendrovės "Mol" Vengrijoje akcijų. Toks žingsnis nustebino Vengrijos vyriausybę ir Europos Komisiją, nes įmonės, įgyvendindamos reikšmingą sandorį, galintį turėti įtakos ne tik naftos rinkai, bet ir valstybių santykiams, nesitarė nė su viena iš institucijų.
Lenkams trūksta pinigų
"PKN Orlen" kontrolinį "Mažeikių naftos" akcijų paketą įsigijo 2006 m. Šiuo metu lenkai valdo 90,02 proc. "Mažeikių naftos" akcijų ir iki balandžio 30 d. ketina įsigyti likusias akcijas. Pagal sutartį Lietuva už 9,98 proc. likusių "Mažeikių naftos" akcijų iš "PKN Orlen" gaus 284,45 mln. JAV dolerių (beveik 733,9 mln. litų). Tačiau kovo pabaigoje Vyriausybė ir kaimynų naftos koncerno atstovai sutarė, kad už akcijas lenkai galės mokėti dalimis, nes dėl sunkmečio "PKN Orlen" esą šiuo metu neįstengia sumokėti visos sumos.
Lietuva iš Lenkijos koncerno jau gavo pirmą įmoką (56,9 mln. JAV dolerių – apie 146 mln. litų) už minėtą dešimtadalį "Mažeikių naftos" akcijų.
Naujausi komentarai