Liberalų taryba taip pat ragina Vyriausybę neatmesti ir skolinimosi galimybių.

„Liberalų sąjūdžio tarybos patvirtintose gairėse pasisakome už tvarų ir lankstų finansavimo modelį, kuriuo siekiame užtikrinti, kad finansinė našta neatitektų vienai visuomenės grupei ar ekonomikos sektoriui. Neturi dėl to nukentėti ir realų savarankiškumą įgaunanti savivalda. Neturime bijoti skolintis, nes gynybos stiprinimas yra ir investicija į lietuvišką pramonę, kuri jau tampa aktyvia ir atsakinga gynybos dalimi“, – Liberalų sąjūdžio pranešime cituojama jo pirmininkė Seimo vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Pasak Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno Eugenijaus Gentvilo, Vyriausybės pasiūlytame modelyje atsispindi ne visos galimos gynybos finansavimo priemonės.

Anot jo, Lietuvai ruošiantis priimti Vokietijos brigadą, „sunkinti“ numatytą kurti diviziją, sudaryti sąlygas visuotiniam šaukimui bei aprūpinti rezervą modernia ginkluote iki 2030-ųjų prireiks bent 2,7 mlrd. eurų.

„Todėl siūlome ne tik peržiūrėti mokesčius, bet ir įsivertinti kitas galimybes – galime skolintis Europos sąjungos lygiu, pasitelkti obligacijas, steigti Gynybos fondą. Tačiau tikrai nematytume galimybės pritarti koalicijos partnerių siūlomam naštos perkėlimui ant savivaldos pečių“, – teigė jis.

Liberalai pabrėžė, kad iki 2030 metų papildomai reikia rasti 450 mln. eurų per metus.

Tarp liberalų svarstomų lėšų šaltinių – akcizų alkoholiui, tabakui ir kurui didinimas, valstybės valdomų įmonių turto peržiūrėjimas, kai kurių valstybės valdomų įmonių dalies akcijų pardavimas, taip pat pelno mokesčio peržiūrėjimas.

Liberalų sąjūdis taip pat siūlo atlikti valstybės biudžeto auditą ir atsisakyti perteklinių išlaidų, panaikinti kai kurias šventines dienas, pasinaudoti Inovacijų skatinimo fondo lėšomis.

Liberalai tvirtina palaikantys iniciatyvą gynybai skirti 4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Jie taip pat nurodė matantys poreikį telkti palaikymą susitarimui dėl papildomo gynybos finansavimo, kuris papildytų 2022 metais Seime pasirašytą politinių partijų susitarimą dėl nacionalinio saugumo ir gynybos.

Anot politinės jėgos, jame turėtų atsispindėti strateginis 4 proc. nuo BVP gynybai tikslas, paremtas atnaujintu situacijos vertinimu, poreikis užtikrinti ilgalaikę paramą Ukrainai, plėtoti gynybos pramonę.

Liberalų sąjūdis teigė pasisakantis ir už spartesnį, lėšas taupantį bendrų įsigijimų modelį gynybos srityje, bendradarbiaujant su Baltijos valstybėmis ir kitomis sąjungininkėmis.

Šios liberalų gairės iš dalies atitinka Finansų ministerijos antradienį pateiktus siūlymus.

Ministerija siekia papildomas lėšas gynybai surinkti vienu procentiniu punktu didinant pelno mokesčio tarifą, pakeliant akcizą degalams, įvedant mokestį daliai draudimo sutarčių.

Taip pat ketinama išleisti gynybos obligacijas, o civilinei saugai kasmet ketinama skirti 25 mln. eurų iš savivaldybėms tenkančios gyventojų pajamų mokesčio dalies. Ministerija taip pat siūlo metams pratęsti laikinojo bankų solidarumo įnašo galiojimą.

Liberalų sąjūdis pasisako už kai kurių akcizų didinimą, minimalų pelno mokesčio didinimą, tačiau skeptiškai vertina siekį apmokestinti draudimo sutartis bei tęsti solidarumo mokesčio galiojimą.

Asignavimai krašto apsaugai didinami siekiant greičiau išvystyti diviziją Lietuvos kariuomenėje, priimti Vokietijos brigadą, pasirengti visuotiniam šaukimui.