Pagal pirmą kartą skelbiamą 33 valstybių narių skaitmeninės brandos lygį Lietuvos DGI indeksas (angl. Digital Government Index) siekia 60,8 proc. ir yra 0,3 procentinio punkto didesnis nei EBPO vidurkis (60,5 proc.).
„Prieš keletą metų pagal EBPO skelbtą bandomąjį tyrimą Lietuva buvo 27-oje vietoje iš 33 valstybių, todėl šiandien matomas šuolis atspindi reikšmingą pažangą skaitmeninės brandos srityje ir įrodo, kad Lietuvoje duomenų valdymas ir panaudojimas yra strateginis prioritetas“, – Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pranešime teigė ministrė Aušrinė Armonaitė.
Vokietija, Graikija, Slovakija, Šveicarija ir JAV į indeksą neįtrauktos dėl nepakankamų duomenų.
Aukščiausią vietą užėmė Pietų Korėja, Danija, Jungtinė Karalystė, Norvegija, Australija, Estija, Kolumbija, Airija, Prancūzija ir Kanada. Kaimyninė Latvija užėmė 16-tą vietą.
Prieš keletą metų pagal EBPO skelbtą bandomąjį tyrimą Lietuva buvo 27-oje vietoje iš 33 valstybių, todėl šiandien matomas šuolis atspindi reikšmingą pažangą skaitmeninės brandos srityje (...)
Matuojant DGI indeksą valstybių pažanga vertinama pagal šešias skaitmeninės valdžios brandos lygį atspindinčias sritis: skaitmeninį dizaino pobūdį, rėmimąsi duomenimis, valdžią kaip platformą, esminį atvirumą, orientaciją į vartotoją ir aktyvumą.
Aukščiausią vertinimą Lietuva gavo rėmimosi duomenimis srityje užėmusi devintą vietą (75,3 proc.). Latvija čia užėmė 14-ą vietą.
Šioje srityje gerai pasirodė Pietų Korėja, Estija, Airija, Norvegija, Danija, Prancūzija, Kolumbija, Australija ir Švedija.
„Visose šiose šalyse valdžios sektoriaus duomenų valdymas ir naudojimas yra strateginis prioritetas, kurį atspindi visapusiškos pastangos stiprinti duomenų valdymą viešajame sektoriuje ir gerinti prieigą prie duomenų bei dalijimąsi jais“, – teigiama EBPO ataskaitoje.
Prasčiausiai Lietuva pasirodė skaitmeninio dizaino pobūdžio (kuriame vertinama, kaip šalys įgyvendina nacionalinę skaitmeninės valdžios strategiją) vertinime užėmusi 28-ą vietą (59 proc.).
Ataskaitoje pažymima, kad norėdamos pagerinti šį rodiklį valstybės turi geriau stebėti, kaip įgyvendinamos jų strategijos, pasiekiami numatyti rezultatai.
„Tik 40 proc. šalių vertina savo investicijų poveikį ir rezultatus“, – teigiama ataskaitoje.
Pagal valdžios kaip platformos rodiklį (kuriame vertinama, kaip valdžios institucijų paslaugos įtraukia skaitmenines technologijas) Lietuva yra 15-oje (65,1 proc.), pagal esminį atvirumą – 12-oje (56,1 proc.), pagal orientaciją į vartotoją – 15-oje (61,9 proc.), o pagal aktyvumą – 24-oje vietoje (47,7 proc.).
Naujausi komentarai