Pirmojo reguliaraus krovininio traukinio europine vėže į Vakarus, Vokietijos kryptimi, pajudėjimo laukė ne vienerius metus.
„Važiuoja ir iš Latvijos, turime suomių klientų, kurie atvažiuoja keliais iki Kauno, krauna į traukinį ir važiuoja į Vokietiją. Krovinys labai įvairus. Kadangi važiuoja puspriekabės, tai galime vežti nuo medienos drožlių iki maisto produktų ir įvairaus kito krovinio“, – pasakojo „LTG Cargo“ generalinė direktorė Eglė Šimė.
Nors bėgiai nutiesti jau prieš dešimt metų, iki šiol per Lietuvą europine vėže kursavo tik nereguliarūs užsakomieji reisai senais traukiniais. Ir tie – su trikdžiais: ilga kelionė, nuolatiniai gedimai, vėluojantys kroviniai.
„Turėdavome tokių problemų, kad negali iš stoties išvykti dėl vagonų problemų, sustoja kažkur pakeliui, atvykus irgi kyla problemų. Būdavo, kad vagonas atkabinamas gali ir parą laiko, ir daugiau stovėti“, – teigė E. Šimė.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Nereguliarių reisų triskart per savaitę neužtenka, nes, norint patenkinti verslo poreikį, tokių reisų reikėtų bent dvigubai daugiau.
„Atlikus studijas matome, kad keliais važiuoja perkrauti sunkvežimiai ir tikrai nemaža jų dalis“, – aiškino „LTG Cargo“ Verslo projektų vadovas Eimantas Šližys.
Tokių traukinių tikslas – atlaisvinti Lietuvos magistralinius kelius nuo perkrautų sunkvežimių.
„Nukrauname apie 6,5 tūkst. puspriekabių. Tai ženklūs skaičiai, jeigu norėtume įsivaizduoti, tai būtų visa kelio atkarpa iki Lenkijos pasienio užsikišusi sunkvežimiais“, – sakė E. Šližys.
Visgi kelionės traukiniais iš Lietuvos kol kas nėra itin patrauklios dėl greičio.
Jeigu keliais krovinys tikslą pasiekia per pusantros paros, traukiniu į tą pačią vietą važiuoja mažiausiai tris paras.
„Mūsų tikslas – kad traukinys važiuotų 60 valandų. Pradėjome nuo 74–76 valandų, tad traukinys greitėja“, – teigė E. Šimė.
Lietuvos kelias Vakarų link kol kas miglotas.
„Metai iš metų tikiu, kad ne kitais ar dar kitais, bet po 5–10 metų būsime rimtas konkurencingas žaidėjas Vakarų Europoje“, – sakė susisiekimo ministras Juras Taminskas.
Situacija miglota ne tik dėl lėtų krovinių pervežimų, bet ir dėl nesibaigiančio „Rail Baltica“ projekto. Pernai Kauno–Panevėžio ruože nutiesta vos 9 kilometrai.
„Bėgiai nupirkti, šioje vietoje padarę namų darbus. Sudarytos rangos sutartys ir jos vykdomos pagal įkainius. Jeigu dėl energetinio išteklių brangimo išlaidos viršytų 4 procentų ir daugiau infliaciją, būtų keliamas klausimas dėl sutarčių indeksavimo“, – aiškino J. Taminskas.
Su sunkumais susiduria ne tik Lietuva. Latvijoje projektas beveik sustojo: trūksta lėšų, o jau keturis kartus išbrangusią statybą karas dar labiau brangina.
„Šiai dienai taip – lenktyniaujame su laiku, dedame eurą prie euro, rizikos išlieka, tačiau jos kiek įmanoma valdomos“, – sakė J. Taminskas.
Pagal dabartinius planus greitieji traukiniai iš Lenkijos į Baltijos šalis turėtų pajudėti po ketverių metų. Tačiau ši data vis labiau kelia abejonių – papildomo ES finansavimo tikimasi tik 2028-aisiais. Projektas jau išbrango iki 24 mlrd. eurų, todėl išsvajotas kelias į Vakarus gali dar nusikelti.
(be temos)
(be temos)
(be temos)