- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kai prieš du dešimtmečius tapo akivaizdu, kad Lietuva ir Lenkija stos į Europos Sąjungą (ES), Rusija sunerimo, kaip reikės aprūpinti Kaliningradą, praneša LNK.
ES, ypač Vokietija su Prancūzija, spaudė Lietuvą sutarti su Rusija. Iš pradžių Rusija reikalavo, kad jų traukiniai važiuotų netikrinami. Lietuva reikalavo, kad į Kaliningradą rusams reikėtų vizų. Pasiektas tarpinis variantas – traukiniai kontroliuojami, rusams reikia ne vizų, bet paprasčiau gaunamų leidimų. ES, Lietuva ir Rusija pasirašė sutartį, tai buvo viena iš sąlygų Lietuvai įstoti į ES.
„Ji įeina kaip protokolas į mūsų sutartis ES. Tai atvejis, kai mes vieni, be konsultacijų su ES, žingsnių daryti negalime“, – sako buvęs parlamentaras Gediminas Kirkilas.
Bet šiokie tokie žingsniai daromi. Kovo pabaigoje kalbėta, kad Lietuva negali uždaryti Rusijos konsulato Klaipėdoje, esą jis būtinas Kaliningrado tranzitui.
„Pradedant uždarinėti konsulines įstaigas, yra didelė tikimybė, kad grėstų vėliau atsakas už sutarties nesilaikymą. Mes sutarties kol kas negalime nesilaikyti“, – teigė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Po penkių dienų Lietuva uždarė konsulatą. Apie įsipareigojimus Rusijai G.Landsbergis kalbėjo ir taip: „Akivaizdu, kad su šio režimo valdoma valstybe civilizuoto pasaulio nebesieja niekas.“
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Premjerė Ingrida Šimonytė kalbėjo ir apie visą Rusijos tranzitą į Kaliningradą: „Lietuva gali turėti savo nuomonę, bet tai yra ES įsipareigojimas. Bet negaliu pasakyti, kad konsultacijų ta tema nevyksta.“
Yra sakančių, kad tokie klausimai, kaip Kaliningrado tranzitas, ypač dabar – esminiai Lietuvos užsienio politikos sprendimai, dėl kurių Vyriausybė neturėtų spręsti viena.
„Pritariu ekspertams ir politikams, kurie prabrėžia, kad valdančioji koalicija galėtų daugiau tartis, nes užsienio politika ne vien Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, bet ir visos Lietuvos valstybės“, – sako Mykolo Romerio universiteto politologas Vytautas Dumbliauskas.
Rusų propaganda jau pasakoja, neva lietuviai organizuoja Kaliningrado blokadą. Todėl Rusijai esą reikės užsitikrinti sausumos koridorių per Suvalkų ruožą.
„Jie visą laiką nori pabrėžti, kad čia visi yra rusofobai. Būtent tuo jie bando pateisinti karą. Papildomai jiems argumentų suteikti nebūtina“, – mano G.Kirkilas.
Tuo labiau kad, anot G.Kirkilo, tranzito per Lietuvą stabdymas rusams nebūtų skausmingas.
Politikams šiuo atveju reikia būti labai atsargiems. Nežinau, ką politikai gali padaryti.
„Sankcijos, kurios veikia, t.y. finansinės, energijos resursų nepirkimas, šis tranzitas tokio poveikio neturi“, – teigia G.Kirkilas.
Tačiau, Vakarų žvalgybos vertinimais, Kaliningrado tranzitas per Lietuvą rusams ypač svarbus. Apribojus šį tranzitą, netgi dabartinėje konfrontacijoje, rusai pasiryžę iš esmės keisti santykius su Vakarais.
„Jau įvairūs Dūmos radikaliausi atstovai šaukia, kad Lietuva provokuoja“, – apie sklindančias kalbas sako G.Kirkilas.
Ypač kai V. Putinui reikia paaiškinimų, kodėl nesugeba įveikti Ukrainos.
„Yra karo analitikų nuomonių, kad V. Putinas suinteresuotas išprovokuoti vieną NATO valstybę, jog įsikištų NATO ir galėtų aiškinti, kad būtų laimėjęs Ukrainoje, bet NATO neleido. Tokie dalykai įmanomi“, – su galimu scenarijumi supažindina V.Dumbliauskas.
Apžvalgininkus stebina ir Lietuvos politikų siūlymai stačiatikiams. Kai keli ortodoksų kunigai paskelbė nesutinkantys su Maskvos patriarchu Kirilu, kuris atvirai skatina karą ne tik Ukrainoje, bet ir Lietuvoje, Vilniaus meras Remigijos Šimašius išreiškė palaikymą ir pasidalijo nuomone apie cerkvių likimą.
„Turime sugrįžti į laikus, kurie buvo iki 1686 m., kai mūsų stačiatikių cerkves perėmė Maskvos patriarchatas. Manau, kad tam yra visos prielaidos“, – tuo metu sakė R.Šimašius.
Pagal Konstituciją religinės bendruomenės atskirtos nuo valstybės.
„Politikams šiuo atveju reikia būti labai atsargiems. Nežinau, ką politikai gali padaryti“, – sakė G.Kirkilas.
Lietuvos politikai pasaulyje vadinami drąsiais, bet pačioje Lietuvoje nemažai svarstoma, ar visada sprendimai tinkamai pasveriami, pvz., atidarius Taivaniečių atstovybę.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Rezoliucijos projektas: naudojant dirbtinį intelektą raginama laikytis vienuolikos principų1
Seimui siūloma priimti rezoliuciją dėl dirbtinio intelekto technologijų naudojimo viešajame sektoriuje. ...
-
Pasienyje su Baltarusija vilkikai eilėje gali laukti per 100 valandų6
Šeštadienio rytą Medininkų ir Šalčininkų pasienio kontrolės postų palaukimo aikštelėse, eilėse stovėjo po 750 transporto priemonių, pranešė Pasienio kontrolės punkto direkcija. Jos skaičiavimu, Medininkų pasieni...
-
Ragina verslus imtis su tvarumu susijusių pokyčių: juos ignoruojantiems – liūdni scenarijai1
Verslams, kurie su tvarumu susijusiems pokyčiams nesiruošia, ekspertai žada nepalankius scenarijus. Anot jų, neįsivertinus įmonės daromo poveikio aplinkai ir žmonėms, nenustačius tikslų tą poveikį mažinti, ilguoju laikotarpiu verslas nebesu...
-
Premjerė sako turinti alternatyvas LSMU, jeigu šis perleistų sklypą „Rheinmetall“7
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybė yra parengusi alternatyvas Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), jeigu šis sutiktų perleisti savo valdomus valstybinės žemės sklypus Radviliškio rajone, kad čia galėtų įs...
-
G. Nausėda teigiamai vertina galimybę pratęsti bankų solidarumo mokestį7
Prezidentas Gitanas Nausėda pozityviai vertina siūlymą pratęsti bankų solidarumo mokestį, kaip vieną iš galimybių ieškant papildomų lėšų gynybai. Taip pat jis tikino teigiamai vertinantis ir pelno mokesčio didinimą. ...
-
Kaune atidarytas didžiausias elektromobilių įkrovimo parkas Baltijos šalyse11
Penktadienį Kaune atidarytas didžiausias elektromobilių įkrovimo parkas Baltijos šalyse. ...
-
Pasirašytas susitarimas dėl socialinio draudimo išsaugojimo dirbant nuotoliu užsienyje
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė pasirašė bendrąjį Europos Sąjungos (ES) susitarimą dėl socialinio draudimo išsaugojimo dirbantiems nuotoliniu būdu iš užsienio. ...
-
S. Skvernelis: gynybos mokestis gali apimti akcizų didinimą, bet ne kuro
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis sako, kad dalį gynybos poreikiam reikalingų lėšų būtų galima surinkti padidinus kai kuriuos akcizus, tačiau ne kuro. ...
-
Apklausa: tik 3 proc. Lietuvos gyventojų visiškai neatsiskaitinėja grynaisiais pinigais3
Grynaisiais pinigais visiškai neatsiskaitinėja ir elektroninius atsiskaitymo sprendimus renkasi tik 3 proc. Lietuvos gyventojų, rodo „Spinter tyrimų“ atlikta gyventojų nuomonės apklausa, kurią inicijavo Urbo bankas (buvęs Medicinos ba...
-
VMI: 2023 metų pajamų dar nedeklaravo apie 15 proc. privalančių tai padaryti
Iki 2023 metų pajamų deklaravimo pabaigos – gegužės 2-osios – deklaracijas pateikė 1,51 mln. gyventojų – apie 70 tūkst. daugiau nei pernai. ...