Lietuvos atstovai sako, kad Europos Sąjungai sprendžiant dėl 2014-2020 metų Bendrijos biudžeto, didžiosios valstybės rodo palankumą Baltijos valstybių interesams.

Antradienį Liuksemburge vykusioje Bendrųjų reikalų taryboje neformaliai išsakyta, kad reiktų atsižvelgti į struktūrinių fondų išmokas Lietuvai, stengiantis, kad jos nemažėtų.

Susitikime Liuksemburge svarstyta, kokios sumos per artimiausius septynerius metus iš Bendrijos iždo turėtų atitekti Lietuvos infrastruktūrai, aplinkosaugos, socialiniams projektams bei darbo vietų kūrimui.

Labiausiai Lietuvos atstovus jaudina turtingųjų Europos Sąjungos valstybių siekis mažinti Bendrijos biudžetą šimtu milijardu eurų, o tai reikštų, kad mažėtų parama struktūrinių fondų projektams. Su šiais pinigais, dar vadinamais sanglauda, į Lietuvą ateina apie 80 procentų visų investicijų.

„Dabar didėja susitarimas, kad nėra neperžengiamo griovio tarp neto gavėjų ir mokėtojų. Po kiekvieno susitikimo stengiamasi šiuos polius suartinti, ir šiandien pavyko“, – sako užsienio reikalų viceministras Vytautas Leškevičius.

Ir nors apie konkrečius skaičius biudžete šalims narėms politikai kol kas nekalba, akivaizdu, kad kai kurios valstybės siekia mažinti sanglaudos išmokas jas ribojant dviejų su puse procento nuo bendrojo vidaus produkto dydžiu.

Su tuo nesutinka 12 Sanglaudos draugų ratui priklausančių valstybių, kurios pasiekė, kad pirmininkaujantys danai šią nuostatą pripažintų diskusine ir dėl jos vyktų derybos. Tačiau nei viena valstybė kol kas nėra patenkinta pirmininkaujančios Danijos parengtu derybiniu paketu, ir reikalauja jį keisti.

Iš savaitės pabaigoje susirinksiančių Europos vadovų tikimasi politinio pritarimo dėl vykstančių derybų, tikimasi, kad jos pajudins ledus. Siekiama, kad Bendrijos vadovai pritartų vadinamiesiems derybiniams rėmams, ir paskatintų nuo liepos pirmininkavimą perimsiančiam Kiprui užbaigti derybas dėl tūkstančio dvidešimt penkių milijardų eurų biudžeto panaudojimo.