Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius, ketvirtadienį susitikęs su vežėjų atstovais, pranešė, kad skundas jau yra ruošiamas, tik kol kas nesutarta, ar Lietuva jį teiks kartu su kitais Mobilumo paketo oponentais.

„Mes iki šiol darėme įvairius veiksmus, kad to (Mobilumo paketo įsigaliojimo – BNS) nebūtų. Bet mes sakėme, kad jeigu būtų priimtas, mes ruošiamės būtent apskundimui ir dabartiniu metu vykdomas šitas veiksmas“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė J. Narkevičius.

Pasak jo, rugsėjo pradžioje Vyriausybė planuoja priimti sprendimą dėl skundo teikimo, tuomet Teisingumo ministerijai bus pavesta paruošti skundą.

Ministro teigimu, kol kas anksti detalizuoti, kokiais argumentais remiantis skundus teiks kiekviena prieštaraujanti šalis.

„Norėčiau, kad būtume kantrūs, nes tai priklauso nuo taktinių sprendimų, ar tai bus vienas, ar atskirų valstybių skundas. Šiai dienai linkstama, kad būtų atskirų“, – sakė ministras.

Anot susitikimo dalyvių, kai kurios Mobilumo paketo nuostatos įsigaliojo jau šią savaitę, pavyzdžiui, privalomas poilsis ne vilkiko kabinoje.

J. Narkevičius teigė, kad atsižvelgiant į koronaviruso plitimą, šiuo metu nakvynė vilkiko kabinoje yra priimtiniausias variantas.

„Šitoje situacijoje nakvynė vilkiko kabinoje yra priimtiniausias variantas, nes dar atsižvelgėme į tai, kad ES infrastruktūra dar nėra pritaikyta, kad būtų galima saugiai ir patogiai vairuotojams ilsėtis“, – teigė J. Narkevičius.

„Viešbučių situacija yra sudėtinga, jų mažiau. Antras dalykas, viešbučių savininkai nelabai palankiai žiūri į vairuotojus dėl COVID-19“, – pridūrė jis.

Pasak Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso valdybos pirmininkės Agnės Margevičiūtės, pandemijos kontekste būtina bent jau laikinai atšaukti įpareigojimą vairuotojams ilsėtis ne kabinose.

„Turėtų būti kreipiamasi į ES institucijas, kad bent laikinai būtų atidėtos tos nuostatos, kurios įsigaliojo šiandien (ketvirtadienį – BNS), kol nepagerės situacija, susijusi su COVID-19 pandemija“, – sakė A. Margevičiūtė.

„Mes susiduriame su tokiais dalykais kaip viešbučių paslaugų sumažėjimas, jis yra kritęs apie 30 proc. ir dėl ekonominių priežasčių, kurios yra COVID-19 pasekmės. Taip pat, tiesiog yra nenoras priimti visiškai nepažįstamų asmenų, trečiųjų šalių piliečių, nes jie yra vertinami labai atsargiai dėl pandemijos“, – komentavo vežėjų atstovė.

Taisyklės dėl vairuotojų poilsio įsigaliojo praėjus 20-čiai dienų po to, kai naujasis teisės aktas buvo paskelbtas oficialiai. Tuo metu kai kurios kitos kontraversiškos taisyklės – dėl vairuotojų komandiravimo bei privalomo vilkikų grąžinimo į registracijos šalį – įsigalios praėjus 18-ai mėnesių nuo jo paskelbimo.

Europarlamentaras, transporto komiteto pakaitinis narys Petras Auštrevičius dar birželį sakė, kad tikimasi grupinio valstybių ieškinio ESTT dėl Mobilumo paketo.

P. Auštrevičius ir kiti europarlamentarai, daugiausia iš rytinių ir centrinių ES šalių, birželį prieš balsavimą transporto komitete siūlė 86 skirtingas pataisas, tačiau jos visos buvo atmestos. Mobilumo paketą Europos Parlamentas priėmė liepą.

Paketą daugiausiai palaiko senosios ES narės iš Europos vakarų, pavyzdžiui, Vokietija ir Prancūzija.

Bene daugiausiai diskusijų sulaukia nuostata, įpareigojanti vilkikus periodiškai grąžinti į jų registracijos šalį. Naujų taisyklių iniciatoriai sako, kad tai padės kovoti su fiktyviomis vežėjų įmonėmis, kai jos, siekdamos sumažinti kaštus, steigiamos vienur, o veiklą vykdo visai kitur.

Rytų europiečiai teigia, kad nauja tvarka išstums periferijos šalių transporto kompanijas iš rinkos ir padidins taršą keliuose.