„Lietuva yra tvirtai apsisprendusi ginti savo vairuotojų bei vežėjų teises ir užtikrinti jų interesų pusiausvyrą. Stiprindami ES vidaus rinką, privalome išsaugoti mūsų šalies darbuotojų ir verslo konkurencingumą, kad šis sektorius nebūtų diskriminuojamas, taikant jam nepagrįstus ir neproporcingus reikalavimus“, – pranešime sakė teisingumo ministras Elvinas Jankevičius.

„Dėl to gali nukentėti ir šalies finansai – mažėtų planuotos biudžeto pajamos, didėtų išlaidos“, – pridūrė jis.

Lietuva ginčija paketo nuostatas, pagal kurias vilkikai kas aštuonias savaites turi grįžti į registracijos šalį,ir kurios riboja kabotažą – vidinius pervežimus ES šalyse, keičia vairuotojų komandiravimo taisykles, varžo jų laisvę pasirinkti poilsio vietą, taip pat kitas poilsio sąlygas, nors tam dar nėra sukurta pakankama infrastruktūra.

Lietuvos nuomone, šios nuostatos prieštarauja ES teisei ir Europos žaliojo kurso tikslams – didina transporto koridorių intensyvumą ir taršą, taip pat riboja Lietuvos verslo galimybes kitose ES šalyse.

„Mobilumo paketo nuostatos nutolo nuo pradinių tikslų ir skaldo ES bendrąją rinką. Dirbtinai sudaromos administracinės kliūtys vežėjų veiklai ir protekcionistiniai ribojimai, ginantys nuo konkurencijos dalies ES valstybių rinką, ypač skaudžiai atsiliepia ES pakraščiuose esančioms šalims“, – pranešime sakė susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius.

Lietuvos vertinimu, didžiausią neigiamą poveikį patirtų smulkios įmonės, be darbo liktų beveik 35 tūkst. žmonių, jų išmokoms gali prireikti 111 mln. eurų, o šalies BVP smuktų 1,6 proc.

Lietuvos sunkvežimių parkas pagal gyventojų skaičių yra vienas didžiausių, sektoriuje dirba apie 160 tūkst. žmonių.

Mobilumo paketą Europos Parlamentas priėmė liepą. Paketą daugiausiai palaiko senosios ES narės iš Europos vakarų, pavyzdžiui, Vokietija ir Prancūzija.

Bene daugiausiai diskusijų sulaukia nuostata, įpareigojanti vilkikus periodiškai grąžinti į jų registracijos šalį. Naujų taisyklių iniciatoriai sako, kad tai padės kovoti su fiktyviomis vežėjų įmonėmis, kai jos, siekdamos sumažinti kaštus, steigiamos vienur, o veiklą vykdo visai kitur.

Rytų europiečiai teigia, kad nauja tvarka išstums periferijos šalių transporto kompanijas iš rinkos ir padidins taršą keliuose.