2020 m. didžiausią bendrųjų šalies kuro ir energijos sąnaudų dalį sudarė žalia nafta ir naftos produktai (37,3 proc.) bei gamtinės dujos (26,2 proc.).

Galutinis energijos suvartojimas 2020 m., palyginti su 2019 m., sumažėjo 4,3 proc. Daugiausia – 41 proc. – energijos buvo sunaudota transporto sektoriuje. Šiame sektoriuje 2020 m. energijos suvartota 4,1 proc. mažiau nei 2019 m. Namų ūkiuose suvartota 26,8 proc. energijos, tai 0,9 proc. mažiau nei 2019 m. Daugiausia sunaudota kelių transporto dyzelino (1,65 mln. tonų), namų ūkių sektoriuje – biokuro (2,35 mln. m3) bei centralizuotai gautos šiluminės energijos (4,9 teravatvalandžių (TWh).

Lietuva ir toliau išlieka energetiškai priklausoma nuo importuojamos energijos. Tai geriausiai atspindi energetinės priklausomybės rodiklis, kuris 2020 m sudarė 75 proc. ir, palyginti su 2019 m., sumažėjo 0,7 procentinio punkto. Šis rodiklis vis dar gerokai viršijo Europos Sąjungos (ES 28) vidurkį (2019 m. – 57,9 proc.).

Atsinaujinančių energijos išteklių – hidroenergija, vėjas, saulė, aplinkos šiluma (šilumos siurbliai), kietasis biokuras (malkos ir medienos atliekos, šiaudai), biodujos, biodegalai, atsinaujinančios komunalinės ir pramoninės atliekos – panaudojimas, atsižvelgiant į šalies tarptautinius įsipareigojimus ir energetikos politikos tikslus, sparčiai plečiasi. Dar 2014 m. Lietuva pasiekė iškeltą tikslą – iki 2020 m. pasiekti 23 proc. atsinaujinančios energijos išteklių galutiniame energijos suvartojime. ES šalys numačiusios iki 2020 m. iš atsinaujinančių energijos išteklių pagaminti nemažiau kaip 20 proc. visos Europoje pagaminamos energijos. 2019 m. Lietuvoje šis rodiklis sudarė 25,8 proc. (ES 28 vidurkis – 18,9 proc.).

Didžiausią atsinaujinančios energijos potencialą turi kietasis biokuras – malkos ir kurui skirtos medienos ir žemės ūkio atliekos. 2020 m. didžiausias jo kiekis buvo suvartotas elektrai ir centralizuotai tiekiamai šilumai gaminti (50,1 proc.) bei namų ūkiuose (36,4 proc.). Energijos gamintojai iš malkų ir kurui skirtų medienos atliekų 2020 m. pagamino 70,4 proc. visos elektrinėse ir katilinėse gaminamos šiluminės energijos ir 12,4 proc. visos elektrinėse gaminamos elektros energijos.

Lietuvoje veikiantys vėjo jėgainių parkai kartu su pavienėmis vėjo elektrinėmis toliau didina pagaminamos elektros energijos kiekį. 2020 m. pagaminta 1,55 TWh elektros energijos – tai sudarė kiek mažiau nei trečdalį visos šalyje pagamintos elektros energijos, arba daugiau kaip 11,6 proc. šalyje suvartotos elektros energijos. Lietuvoje šiuo metu veikia 23 vėjo jėgainių parkai. Kartu su pavienėmis vėjo elektrinėmis 2020 m. pabaigoje bendra įrengtų elektrinių galia sudarė 534 MW.

Atsinaujinančią elektros energiją generuojančios saulės elektrinės 2020 m. pagamino 128,8 mln. kilovatvalandžių (kWh) elektros energijos, arba 41,4 proc. daugiau nei 2019 m. Taip skatinama vietinė elektros energijos gamyba ir prisidedama prie tarptautinių klimato kaitos stabdymo tikslų įgyvendinimo.

Vandens jėgainės 2020 m. pagamino 300,5 mln. kWh elektros energijos, t. y. 13 proc. mažiau nei 2019 m.

2020 m., palyginti su 2019 m., elektros energijos gamyba, panaudojant biodujas, sumažėjo 3,2 proc. ir sudarė 149,5 mln. kWh.

Elektros energijos poreikis Lietuvoje 2020 m., palyginti su 2019 m., padidėjo 0,8 proc. ir sudarė 13,4 TWh. Šiam poreikiui patenkinti 2020 m. importuota 7,9 TWh elektros energijos (arba 58,9 proc. visos reikalingos elektros energijos). Lietuvoje pagaminta 5,5 TWh elektros energijos, tai yra 38,9 proc. daugiau nei 2019 m. Iš atsinaujinančių energijos išteklių 2020 m. pagaminta 46,7 proc. visos pagamintos elektros energijos.

Biodegalų naudojimas mažina aplinkos taršą. Lietuvoje yra naudojamos dvi biodegalų rūšys – biodyzelinas ir bioetanolis. 2020 m. transporto sektoriuje buvo sunaudota 98,6 tūkst. tonų biodyzelino ir 24,4 tūkst. tonų bioetanolio.

Kelių transporte 2020 m. buvo sunaudota beveik 2 mln. tonų degalų, iš kurių 82,9 proc. sudaro kelių dyzelinas, 12,6 – automobilių benzinas, 4,5 proc. – suskystintos dujos. Pastaraisiais metais kelių transporto dyzelino sunaudota 0,7 proc. mažiau nei 2019 m. Benzino paklausa padidėjo 1,7 proc., o suskystintų naftos dujų – sumažėjo 7,9 proc.