Ketvirtadienį po penkerių metų pertraukos vykusiame dvišaliame ekspertų susitikime Lietuvos atstovai pakartotinai prašė Baltarusijos ekspertų pateikti informaciją, kurios nesulaukia jau daug metų, sakoma pranešime.

„Baltarusija turėjo pateikti išsamius atsakymus į visus mūsų keliamus klausimus tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procese – to reikalauja ir geros kaimynystės principas, ir Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos Konvencija dėl tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo (Espo konvencija) ar kiti tarptautiniai susitarimai.

Tačiau, nepaisant to, kad buvo pateikta naujos informacijos, deja, ne į visus klausimus šiandien buvo atsakyta“, – apgailestavo Lietuvos aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės vadovas Vitalijus Auglys.

Jis akcentavo, kad, siekiant įvertinti galimą neigiamą BAE poveikį Lietuvos aplinkai ir gyventojams, būtina turėti išsamius atsakymus, todėl Lietuvos institucijos (Aplinkos ministerija, Aplinkos apsaugos agentūra, Lietuvos geologijos tarnyba, Radiacinės saugos centras, Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija) ir toliau jų prašys. Baltarusijos institucijos pažadėjo dalį informacijos pateikti raštu, tačiau į kai kuriuos svarbius klausimus aiškūs atsakymai taip ir nebuvo gauti.

Aplinkos ministerija primena, kad Espo konvencijos šalių susitikimo metu 2019 m. ir 2020 m. buvo patvirtinta, jog Baltarusiją pažeidė Espo konvencijos nuostatas, įgyvendindama BAE projektą Astrave. Lietuva nuolat kelia klausimus dėl BAE aikštelės parinkimo ir vertinimo, galimo neigiamo poveikio Lietuvos aplinkai ir gyventojams normalios eksploatacijos sąlygomis ir įvykus avarijai, radioaktyvių atliekų ir panaudoto branduolinio kuro saugojimo ir laidojimo, galimo neigiamo poveikio Neries upei, radiologinio monitoringo, seismologinių tyrimų ir kitų branduolinės saugos ir aplinkosaugos aspektų.