Lietuvai iš viso tuo laikotarpiu buvo skirta 6,7 mlrd. eurų. Kiekvienas investuotas euras atnešė 1,38 euro nominalaus bendrojo vidaus produkto (BVP) grąžos, o 2007–2015 metais ES investicijos papildomai sukūrė apie 10,3 mlrd. eurų nominalaus BVP.

„Praėjusiu laikotarpiu didžiausias dėmesys skirtas sąlygų investuoti, dirbti ir gyventi Lietuvoje gerinimui, kad ūkio augimo teikiama nauda pasiektų visus šalies gyventojus. Vertinimų duomenimis, ES investicijų naudą asmeniškai pajuto 8 iš 10 šalies gyventojų“, – pranešime teigė Finansų ministerijos Investicijų departamento direktorius Ramūnas Dilba.

2007-2013 metų ES finansavimo laikotarpiu įgyvendinti 8,3 tūkst. projektų: sukurta esminė mokslo tyrimams ir eksperimentinei plėtrai reikalinga infrastruktūra, sukurtos arba atnaujintos 228 mokslinės laboratorijos, atnaujinta daugiau kaip 700 švietimo, beveik 350 sveikatos priežiūros įstaigų.

Pasak ministerijos, per šį laikotarpį beveik 27 tūkst. įvairioms socialinėms grupėms priskiriamų asmenų padidino savo gebėjimus ir tapo labiau pasirengę konkuruoti darbo rinkoje, buvo nutiesta 1,7 tūkst. kilometrų naujų ir rekonstruota esamų kelių. Internetu pasiekiamų viešųjų paslaugų dalis 2007–2013 metais padidėjo nuo 37 proc. iki 95 proc., o gyventojų, naudojančių elektroniniu būdu teikiamas paslaugas, skaičius išaugo dvigubai – iki 44 proc.

Europos Komisijos (EK) duomenimis, Lietuva viena pirmųjų užbaigė 2007-2013 metų ES investicijų finansavimo laikotarpio įgyvendinimą ir yra viena iš 10-ies ES šalių narių, nepraradusi minėtu laikotarpiu skirtų ES lėšų.

Šiuo metu yra įpusėjęs 2014-2020 metų ES finansavimo laikotarpio investicijų panaudojimas. Iki šiol finansuoti beveik 14 tūkst. projektų, kurių vertė – 3,9 mlrd. eurų (58 proc. nuo visų Lietuvai šiuo laikotarpiu skirtų ES investicijų).