Lietuva perdirbs triskart daugiau atliekų, o į savartynus jų pateks šešiskart mažiau – ir visa tai per penkiolika metų. Būtent to siekti visoms Bendrijos šalims siūlo Europos Komisija. Lietuvos aplinkosaugininkai sako, kad tai įmanoma, nors pripažįsta, kad augantis vartojimas neleidžia mažinti išmetamų atliekų.

Nors kalnai šiukšlių rūšiuojamos, tačiau 2013 metų duomenimis, vis dar tik penktadalis jų perdirbama, o du trečdaliai patenka į sąvartynus. Kai, tarkim, Vokietijoje buitinės atliekos iš vis nevežamos į sąvartynus – dauguma jų perdirbamos ar sudeginamos.

Tačiau aplinkosaugininkai tikina, kad ir Lietuvoje situacija gerėja. Nors pripažįsta, kad didžiausia bėda yra informacijos trūkumas – kad rūšiuojant atliekas galima sutaupyti mažiau mokant už šiukšlių išvežimą. O atliekų didėjimą aiškina augančiu vartojimu.

„Gal reikėtų sakyti, kad mūsų vartojimas yra padidėjęs. (...) Šiai dienai tikrai esame padarę nemažai. Lietuvoje vilniečiai atsakingiau rūšiuoja, akcijų metu matome, kad surenkamų atliekų kiekis mažėja, aišku, neužtektinai“, – sako „Mes darom“ vadovė Roberta Ažukaitė.

Kad nepakankamai sako ir Europos Komisija. Ji siūlo, kad visose Bendrijos šalyse į sąvartynus po penkiolikos metų patektų tik dešimtadalis atliekų, o būtų perdirbama du trečdaliai. Tiesa, bendrija keliais procentais ambicijas sumažino, esą, kad tikslai būtų realiai pasiekiami.

„Šis paketas gerokai ambicingesnis, nes žjame numatytas visas ekonomikos žiedas. Anksteni siūlymai buvo susiję tik su atliekomis. Antra, tai ne tikslų nustatymas, o ir siūlomas aiškus kelias, kaip jų siekti“, – teigia Europos Komisijos vicepirmininkas Fransas Timmermansas.

Europos Komisija nori principą imi, gamini ir išmeti, pakeisti žiedine ekonomika, kai kuo daugiau atliekų yra panaudojama antrą kartą. Komisija ketina lengvinti atliekų pervežimą iš vienos valstybės į kitą, skatinti gamintojų atsakomybę ir skaidrumą.

Lietuvos aplinkos ministras sako, kad svarbiausia pakeisti žmonių mąstyseną. Ją keičiant nuo vasario iki dešimties centų didės gėrimų taros mokestis, kuris bus taikomas ir plastikiniams buteliams, taip pat pradės veikti taromatų tinklas.

„Tik tam, kad tas žiedas užsidarytų, reikia kelias grandis įvesti, reikia paskatinti perdirbėjus, kad kuo daugiau naudotų antrines žaliavas, paskatinti gyventojus, kad rūšiuotų. Kitais metais pradėsime įgyvendinti maisto atliekų surinkimą ir perdirbimą“, – aiškina aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas.

Pasak ministro, norint sumažinti į sąvartynus išmetamų atliekų kiekį, bus ką veikti. Bendrija visoms šalims ketina tam skirti apie šešis milijardus eurų.