„Oro gynyba yra kritinis pajėgumas ne tik Lietuvoje, bet ir visame Aljanse“, – penktadienį spaudos konferencijos metu sakė ministras.

Pasak jo, sutartis dėl įsigijimo pasirašyta ketvirtadienį, o ankstinti 2031 metams planuotą pirkimą pavyko didinant gynybos finansavimą.

„Tai sistema, kuri skirta naikinti kruizines raketas, priešiškus sraigtasparnius, orlaivius ir panašius priešiškus oro objektus“, – teigė L. Kasčiūnas.

Tai jau trečioji NASAMS sistema, kurią įsigyja Lietuva. Anot ministro, ji į Lietuvą bus pradėta vežti 2028 metų antrąjį ketvirtį.

„Tų pačių metų pabaigoje visa baterija bus Lietuvoje“, – sakė L. Kasčiūnas.

Pirmoji NASAMS baterija jau yra Lietuvoje, antroji bus pradėta pristatyti 2026 metų pirmąjį ketvirtį ir galutinai atvyks iki 2027-ųjų.

Šią savaitę taip pat pasirašyta sutartis dėl trumpojo nuotolio oro gynybos sistemos RBS70 NG (MSHORAD) įsigijimo. Jos vertė – apie 130 mln. eurų.

„Jos paskirtis yra užtikrinti mobilių sausumos pajėgų, objektų, teritorijų ir kritinės  infrastruktūros apsaugą nuo grėsmės iš oro. Sistemos privalumas – mobilumas ir atsparumas elektromagnetiniams trikdžiams“, – dėstė L. Kasčiūnas.

Liepą Lietuva pasirašė 147 mln. eurų sutartį dėl dalies MSHORAD sistemų įsigijimų.

L. Kasčiūno teigimu, tos sistemos, dėl kurių sutartis pasirašyta vasarą, į Lietuvą atvyks 2025–2027 metais.

Sistemos, dėl kurių sutartys pasirašytos šią savaitę, į Lietuvą bus pradėtos gabenti 2026 metais, galutinai šį pajėgumą Lietuvos kariuomenė turės 2029-aisias.

MSHORAD sistema yra montuojama sumontuotą ant šarvuotųjų visureigių JLTV.

Lietuva taip su Lenkija ketina pirkti mobilias artimojo nuotolio oro gynybos sistemas „Piorun“, tam, anot L. Kasčiūno, šiemet skirta 10 mln. eurų.