Europos Sąjungos (ES) Tarybos ketinimus reguliuoti uostų paslaugas ir mokesčius Lietuva vertina kritiškai - nuogąstaujama dėl konkurencijos iškraipymų ir finansiškai skaudžių krovos laisvės pasekmių, nes atplaukusio laivo įgulai norima leisti vykdyti krovos darbus, penktadienį rašo "Lietuvos žinios".

Susisiekimo ministerijos Geležinkelių ir vandens transporto departamento direktoriaus pavaduotoja Eglė Vyšniauskaitė dienraščiui teigė, kad daugelis valstybių neįžvelgia poreikio reglamentuoti uostų veiklą. Šioje grupėje bus ir Lietuva, kuri poziciją parengė ir ją išsakys artimiausiame Laivybos komisijos posėdyje.

"Nepritartume siūlymui suteikti Europos Komisijai teisę nustatyti rinkliavų sistemą ir konkrečius dydžius. Lietuva suinteresuota, kad reglamentas būtų lankstus. Sieksime, kad būtų priimtas sprendimas netvirtinti šio teisės akto", - šalies poziciją apibūdino E.Vyšniauskaitė. 

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto vadovas Arvydas Vaikus sako, kad ES profsąjungos prieš keletą metų kartą jau buvo sukilusios prieš siūlymą leisti krauti laivus jų įguloms. Jo manymu, ES neturėtų nustatyti vienodų taisyklių visiems uostams, nes jie skirtingi ir veikia intensyvios tarpvalstybinės konkurencijos sąlygomis.

Klaipėdos bendrovės modernizuodamos krovos procesus yra investavusios per milijardą litų ir laisva krovos darbų prieiga jiems pridarytų nuostolių.