Ekspertai ragina Baltijos šalis daugiau dėmesio skirti infrastruktūros finansavimo klausimams - siūloma labiau skatinti privatų sektorių prisidėti prie svarbių šalims projektų. 

Keliai, geležinkeliai, energetika - infrastruktūros sektoriai, į kuriuos trys Baltijos šalys turėtų atkreipti daugiau dėmesio pritraukdamos investicijų. Taip sako ekspertai, stebintys mūsų regioną. Europos sąjungos finansavimo laikotarpis baigsis 2020-aisiais ir dar nėra aišku, kokias naujas sąlygas Lietuvai pavyks išsiderėti, tačiau jau dabar ekonomistai prognozuoja, kad tiek lėšų, kiek esame gavę, tikėtis neverta. Taip pat skaičiuojama, kad per artimiausią penkmetį reikalingiems infrastruktūros projektams įgyvendinti gali trūkti apie 6 mlrd. eurų.

„Nepaisant to, kad per 25-erius metus padarytas labai didelis progresas, tobulėti tikrai yra kur. Pavyzdžiui, keliai, energetika. Yra ir papildomų iššūkių, susijusių su ekologija, kuriant tvarią infrastruktūrą. Investicijos į ją yra ilgalaikės investicijos. Jei galvojame, ką reikia daryti, tai turime galvoti apie ateities kartas, investuodami į infrastruktūrą dabar“, – sakė Europos rekonstrukcijų ir plėtros banko vyr. ekonomistas Sergejus Gurijevas.

Tačiau ekspertai Lietuvos perspektyvas vertina palankiai. Vien Europos investicijų bankas įvairiems projektams šalyje iš viso iki šiol yra suteikęs per 2 milijardus eurų paskolų.

„Mūsų banko suteiktos paskolos jūsų šalyje sudaro 5 proce. Bendrojo vidaus produkto, o tai yra daugiau nei Europos Sąjungos vidurkis, kuris siekia 3,5 proc. BVP. Nuo 2013ųjų iki 2016ųjų projektams Lietuvoje investavome 800 mln. eurų. Vien pernai Baltijos šalyse paskolinome 600 mln. eurų, kiek mažiau nei pusė teko vien Lietuvai, tai, manau, kad jums tikrai gerai sekasi“, – teigė Europos investicijų banko viceprezidentas Alexanderis Stubbas.

Plačiau apie investicijas ir ateities perspektyvas – reportaže.