Uoste – atskiros taisyklės

Didžiausius gilinimo darbus artimiausiais metais planuojama atlikti Klaipėdos uosto laivybos kanale. Tačiau naujosios aplinkosaugos sąlygos nebus taikomos šiems darbams.

Uosto gilinimo sąlygas apibrėžtos aplinkos apsaugos normatyviniu dokumentu LAND 46A-2002 „Grunto kasimo jūrų ir jūrų uostų akvatorijose ir iškasto grunto šalinimo taisyklės“. Jos priimtos dar 2002 metais. Apie jas uostininkai ne kartą diskutavo su aplinkosaugininkais, tačiau uosto gilinimo sąlygos išlieka vienos griežčiausių tarp Baltijos jūros šalių. 

Nebeišlaikė privalomų gylių

Naujosios gilinimo darbų laivybos reikmėms aplinkosaugos sąlygas apima gilinimą vidaus vandenyse.

Priėmus šias sąlygas ruošiamasi gilinti kai kurias vidaus laivybos vietas. Sausringi praėję metai įrodė, kad nustatytą gylį sunku išlaikyti netgi svarbioje Lietuvos vidaus vandenų dalyje nuo Uostadvario iki Jurbarko ir toliau iki Kauno.

Pernai buvo ne kartą fiksuoti atvejai, kai vietoje privalomo užtikrinti 1,2 metrų vandens gylio Nemune kai kur buvo fiksuotas 1 metro gylis, o vietoje laivybos kelio 30 metrų pločio - 20 metrų plotis.

Skatins tausoti gruntą

Naujosios gilinimo darbų laivybos reikmėms aplinkosaugos sąlygos numato, kad kasant gruntą ir įrengiant naujus vidaus vandenų kelius, uostus, prieplaukas turi būti numatytas ir grunto panaudojimas statybos tikslams, žemės ūkio ar pramonės poreikiams, aplinkos būklės pagerinimui.

Iki šiol su gilinimo metu iškastu gruntu Lietuvoje buvo ir yra elgiamasi neūkiškai.

Geriausias pavyzdys yra Klaipėdos uostas. Gilinant ar valant jį iškasami didžiuliai kiekiai grunto, bet tik nedidelė dalis jo panaudojama - švarus smėlis pilamas į paplūdimius. Didžiausia dalis grunto iš uosto išgabenama į jūros sąvartyną.