Kokios gali būti daugėjančių bankrotų pasekmės, ar yra stebuklingas receptas, padedantis išvengti įmonėms liūdnos pabaigos, LNK žurnalistas teiravosi ekonomisto Aleksandro Izgorodino.

– Kas lėmė, kad net trečdaliu padaugėjo bankrotų? Juk energijos kaštai pamažu mažėja, infliacija irgi slopsta...

– Pasikeitė teisinė aplinka. Nepamirškime, kad per pandemiją turėjome didžiulį ekonominį skatinimą. Valstybė teikė paramą ir neleido įmonėms bankrutuoti dėl su COVID-19 susijusių pasekmių. Buvo priimti įstatymai, kurie leido įmonėms neskelbti bankroto ir tęsti veiklą. Na, o pasibaigus pandemijai, valstybė grįžo prie įprasto reguliavimo. Taigi įmonės turi teisę ir gali bankrutuoti, jeigu nesugeba išsilaikyti rinkoje. Iš esmės pasikeitė valstybės reguliavimo politika.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Viskas dėl to, kad nebeliko tos valstybės apsaugos?

– Čia yra labai teisingas valstybės požiūris, nes visi suprantame, kad tie sektoriai, kurie priklauso paslaugų segmentui, jie negalėjo generuoti tiek pramogų, kad išsilaikytų rinkoje ir nebankrutuotų. Tad normalu, kad per  COVID-19 valstybė teisiškai ir techniškai įsikišo bei tuos sektorius apsaugojo nuo bankroto. Bet pandemija pasibaigė, visos ekonomikos skatinimo priemonės Europoje  buvo nutrauktos ir grįžtama prie normalesnės politikos. Ir tie rinkos dalyviai, kurie turėjo teisę nebankrutuoti, bet, deja, nesugebėjo sutvarkyti savo finansų bei išsilaikyti rinkoje, jie pasitraukė iš ekonomikos praeitais metais.

– Apie kokius verslus kalbame. Tiesa, kad bankroto rykštė labiausiai gresia smulkiam ir vidutiniam verslui?

– Taip, kalbame ne apie sektorius, o labiau apie įmonių segmentus pagal jų dydį. Šiuo metu didžiausia problema yra smulkus ir vidutinis verslas. Tai yra tos įmonės, kurios labai pažeidžiamos dėl ekonomikos krizės ir dėl kylančių palūkanų. Prisiminkime, kad dabar Europos Centrinis Bankas (ECB) radikaliai kelia bazines palūkanas. Tad Lietuvos bankų statistika rodo, kad Lietuvos verslas skolinosi brangiausiai nuo 2015 metų pradžios. Tos kylančios palūkanos, lėtėjanti ekonomika, krentanti mažmeninė prekyba ir tas bendras neapibrėžtumas, pakilusios energetikos kainos lėmė daugelio bankrotą. Nemažai įmonių teko pasitraukti iš rinkos, nes nesugebėjo subalansuoti savo finansų.

Jeigu ir toliau daugės smulkaus ir vidutinio verslo bankrotų, anksčiau ar vėliau tai paveiks ir darbo rinką.

– Atliktos apklausos duomenimis, gyventojų nuotaikos pagerėjo 80 proc. Ar tai reiškia, kad mes bandome atsigauti, tikime, kad ekonomika pamažu stabilizuojasi. O kokiomis nuotaikomis gyvena įmonės, ar jos įžvelgia pozityvumo?

– Ir Statistikos departamento, ir Eurostato duomenys rodo, kad vartotojų nuotaikos pasiekė 10 mėnesių aukštumas. Panašu, kad tai susiję su nukritusiomis dujų kainomis. Neatėjus krizei, žmonės apsiramino, atsipalaidavo. Jie nemato to neapibrėžtumo dėl krizės ir dėl energetikos išteklių kainų, nes nei vienas veiksnys neišsipildė. Bet jei mes pasižiūrėtume į gruodžio mėnesio mažmeninę prekybą, situacija visai kita. Neįskaitant automobilių ir degalų, mažmeninė prekyba nukrito dešimtadaliu, nepaisant to, kad vartotojų nuotaikos pakilo į aukštumas. Ir tai yra susiję su didėjančiomis palūkanomis. Gyventojai taip pat šiuo metu skolinasi iš banko rekordiškai brangiai. Ir normalu, kad jie automatiškai mažina įvairių prekių ir paslaugų vartojimą, nes turi sukaupti vis daugiau pinigų paskolų įmokoms.

– Minėjote, kad dėl subsidijų tai yra teisingas valstybės požiūris. Ar tai reiškia, kad artimiausiu metu matysime vis daugiau bankrutuojančių smulkių bei vidutinių verslininkų?

– Manau, kad taip. ECB bazines palūkanas kels iki pat šių metų pabaigos. Tai šiuo metu bazinės palūkanos euro zonoje siekia 2 proc., o iki metų pabaigos, labai tikėtina, jos pakils iki 3 proc. Kadangi įmonės ir toliau skolinsis iš bankų vis brangiau ir brangia, automatiškai dalis smulkesnių bendrovių tiesiog nesugebės sugeneruoti tokią apyvartą, kad išsilaikytų rinkoje.

– Kokias pasekmes gali sukelti tokie masiniai bankrotai?

– Pirmiausiai kirs per darbo rinką. Smulkus ir vidutinis verslas generuoja apie tris ketvirtadalius Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) ir absoliučiai dominuoja Lietuvos darbo rinkos struktūra. Jeigu ir toliau daugės smulkaus ir vidutinio verslo bankrotų, anksčiau ar vėliau tai paveiks ir darbo rinką.

– Ar valstybės kišimosi čia jau nereikia – veikia tiesiog rinkos dėsniai?

– Manau, valstybė gali tęsti antiinfliacines priemones verslui, nes, mano nuojauta sako, kad mes matysime dar vieną infliacijos bangelę, kuri į Lietuvą ateis šių metų pirmą ketvirtį. Todėl, kad atsigauna Kinijos ekonomika, gerėja rinkų nuotaikos dėl pasaulio ekonomikos perspektyvų. Tai bus labai stiprus stimulas augti žaliavų kainoms. Manau, verslui dar tikrai prireiks tų antiinfliacinių priemonių. O kitas aspektas, sakyčiau, kad valstybė galėtų paspartinti europinių pinigų įsisavinimą. Tai labai svarbus momentas, kuris galėtų padėti įmonėms subalansuoti savo finansus.