- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Istoriškai Lietuva – šalis pirmūnė pagal tai, kaip įgyvendina Europos Sąjungos (ES) finansuojamus projektus. Panašu, kad šįkart ne visi namų darbai padaryti ir rizikuojame prarasti kelis šimtus milijonų eurų europinės paramos biudžeto skylėms užkamšyti. Lietuva iš ES fondo, skirto šalių ekonomikoms gaivinti po pandemijos, prašo daugiau nei pusės milijardo eurų, tačiau Europos Komisijai (EK) kliūva neįgyvendintos mokesčių reformos, pasakojama LNK reportaže.
„Skirtumas tas, kad pinigai nebus mokami į priekį, o tik tuomet, jei bus pasiektas rezultatas“, – komentavo Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė.
Tam, kad gautų pinigus, Lietuva privalėjo parengti planą ir įgyvendinti 33 jo punktus įvairiose srityse: nuo švietimo iki žaliosios energetikos. Pinigams gauti kol kas pateikė tik pirmą prašymą.
„Yra šalių, kurios jau pateikusios trečiąjį mokėjimo prašymą. t. y. jau du mokėjimai jiems yra įgyvendinti“, – sakė eurokomisaras Virginijus Sinkevičius.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Tačiau dar prašymą pateikiant Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė (VK) perspėjo, kad Lietuva visos norimos sumos negaus.
„Audituodami 26 rodiklius iš 33 rodiklių, kurie ir turėjo būti pasiekti pirmojo mokėjimo prašymui, nustatėme, kad jie nėra įgyvendinti taip, kaip numatyta ES Tarybos sprendime“, – konstatavo VK vyriausioji valstybinė auditorė Augustė Purlienė.
Dabar Briuselyje kalbama tik apie 2 tobulintinus rodiklius. Ir panašu, kad šimtų milijonų Lietuva gali negauti, nes finansų ministerija nesugebėjo pateikti Seimui mokesčių reformos.
„Lietuva yra pati apsibrėžusi, kaip reforma galėtų atrodyti. Tai nėra komisijos nurodymas, tai – Lietuvos pateiktas planas“, – teigė V. Sinkevičius.
„Reikėjo pateikti Seimui nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimo projektą“, – paaiškino A. Purlienė.
Svarstoma, kad mokesčių reformos Seimui teikti neskubėta dėl artėjančių savivaldos rinkimų. Ar Lietuva nuveikė pakankamai, kad galėtų gauti šimtus milijonų europinės paramos EK turėjo įvertinti šiandien.
Jeigu vis dėlto Lietuva per tuos papildomus šešis mėnesius neįgyvendintų reformos ir netektų dalies pinigų, ji būtų pirmoji šalis narė, kuriai taip atsitiktų.
„Yra aiškiai reglamentuota, kiek dėl to galime netekti pinigų“, – teigė A. Purlienė.
Tiesa, net ir gavus neigiamą įvertinimą, Lietuva dar pusmetį galės pasitaisyti. Klausimas, tik ar užteks politinės valios reformoms.
„Jeigu vis dėlto Lietuva per tuos papildomus šešis mėnesius neįgyvendintų reformos ir netektų dalies pinigų, ji būtų pirmoji šalis narė, kuriai taip atsitiktų“, – savo pastebėjimus išsakė eurokomisaras.
Taip ne tik suformuotų precedentą, bet ir praleistų šansą papildyti Lietuvos biudžetą, kuriame – didžiulė skylė.
„Manau, netekti kelių šimtų milijonų būtų labai dideli nuostoliai“, – svarstė V. Sinkevičius.
„Sulauksime tų tarpinių, pavadinkime, vertinimų, bet bendras procesas toks, kad jokios dramos nėra. Svarbu, kad patys būtume susitelkę ir kontroliuotume, kad tie pinigai tarnautų konkrečioms reformoms“, – dėstė M. Lingė.
Lietuvai pernai iš ES ekonomikos gaivinimui ir atsparumo didinimo planui jau buvo išmokėti beveik 290 mln. eurų. Iš viso Lietuvai numatyta 2 milijardai eurų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Rezoliucijos projektas: naudojant dirbtinį intelektą raginama laikytis vienuolikos principų1
Seimui siūloma priimti rezoliuciją dėl dirbtinio intelekto technologijų naudojimo viešajame sektoriuje. ...
-
Pasienyje su Baltarusija vilkikai eilėje gali laukti per 100 valandų10
Šeštadienio rytą Medininkų ir Šalčininkų pasienio kontrolės postų palaukimo aikštelėse, eilėse stovėjo po 750 transporto priemonių, pranešė Pasienio kontrolės punkto direkcija. Jos skaičiavimu, Medininkų pasieni...
-
Ragina verslus imtis su tvarumu susijusių pokyčių: juos ignoruojantiems – liūdni scenarijai1
Verslams, kurie su tvarumu susijusiems pokyčiams nesiruošia, ekspertai žada nepalankius scenarijus. Anot jų, neįsivertinus įmonės daromo poveikio aplinkai ir žmonėms, nenustačius tikslų tą poveikį mažinti, ilguoju laikotarpiu verslas nebesu...
-
Premjerė sako turinti alternatyvas LSMU, jeigu šis perleistų sklypą „Rheinmetall“7
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybė yra parengusi alternatyvas Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), jeigu šis sutiktų perleisti savo valdomus valstybinės žemės sklypus Radviliškio rajone, kad čia galėtų įs...
-
G. Nausėda teigiamai vertina galimybę pratęsti bankų solidarumo mokestį7
Prezidentas Gitanas Nausėda pozityviai vertina siūlymą pratęsti bankų solidarumo mokestį, kaip vieną iš galimybių ieškant papildomų lėšų gynybai. Taip pat jis tikino teigiamai vertinantis ir pelno mokesčio didinimą. ...
-
Kaune atidarytas didžiausias elektromobilių įkrovimo parkas Baltijos šalyse11
Penktadienį Kaune atidarytas didžiausias elektromobilių įkrovimo parkas Baltijos šalyse. ...
-
Pasirašytas susitarimas dėl socialinio draudimo išsaugojimo dirbant nuotoliu užsienyje
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė pasirašė bendrąjį Europos Sąjungos (ES) susitarimą dėl socialinio draudimo išsaugojimo dirbantiems nuotoliniu būdu iš užsienio. ...
-
S. Skvernelis: gynybos mokestis gali apimti akcizų didinimą, bet ne kuro
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis sako, kad dalį gynybos poreikiam reikalingų lėšų būtų galima surinkti padidinus kai kuriuos akcizus, tačiau ne kuro. ...
-
Apklausa: tik 3 proc. Lietuvos gyventojų visiškai neatsiskaitinėja grynaisiais pinigais3
Grynaisiais pinigais visiškai neatsiskaitinėja ir elektroninius atsiskaitymo sprendimus renkasi tik 3 proc. Lietuvos gyventojų, rodo „Spinter tyrimų“ atlikta gyventojų nuomonės apklausa, kurią inicijavo Urbo bankas (buvęs Medicinos ba...
-
VMI: 2023 metų pajamų dar nedeklaravo apie 15 proc. privalančių tai padaryti
Iki 2023 metų pajamų deklaravimo pabaigos – gegužės 2-osios – deklaracijas pateikė 1,51 mln. gyventojų – apie 70 tūkst. daugiau nei pernai. ...