Mažėjant dujų vartojimui Lietuvoje, Energetikos ministerija siūlo leisti iš Norvegijos „Statoil“ perkamas dujas dar jūroje parduoti kitoms valstybėms.

„Yra ruošiamas įstatymo projektas dėl galimybės dalį suskystintų gamtinių dujų parduoti ne Lietuvos rinkoje. Ministerija sutinka, kad galima lanksčiai spręsti šį kilusį klausimą“, - BNS sakė ministerijos atstovas Mantas Dubauskas.

Pasak jo, Vyriausybei projektas turėtų būti pateiktas per artimiausias savaites.

Dėl mažėjančio dujų suvartojimo Lietuvoje bei pigesnių „Gazprom“ dujų, iškilo problemų realizuojant norvegiškas dujas Lietuvoje rinkoje.

Įstatymai iki šiol nenumatė galimybės iš „Statoil“ perkamų dujų dar jūroje perparduoti kitoms valstybėms, todėl iškilo grėsmė, jog šalyje susidarys dujų perteklius.

Centrinės Europos universiteto profesorius, Harvardo universiteto bendradarbis Andreas Goldthau (Andrėas Goltau) pabrėžė, kad svarbiausi veiksniai bus dujų kaina ir dujų jungčių nutiesimas.

„Rinkos veikia tik tada, jei yra infrastruktūra. Todėl labai svarbu įrengti jungiamuosius vamzdynus tarp Baltijos šalių ir taip pat tarp Suomijos ir Lenkijos bei panaikinti visus dujų perpardavimo barjerus kaimyninėse šalyse“, - BNS teigė A.Goldthau.

Jo nuomone, atsižvelgiant į „Gazprom“ pigių dujų strategiją, Lietuvai ir toliau būtina išlaikyti valstybės nustatytą suskystintų gamtinių dujų pardavimo sistemą, kai dalį dujų privaloma įsigyti per terminalą.

„Gazprom“ įrodė, kad jis kovos dėl rinkos dalies, ir jis turi ir noro, ir galimybių pasiūlyti pigesnes nei suskystintų gamtinių dujų krovinių kainas“, - BNS teigė A.Goldthau.

Pasak eksperto, „Gazprom“ kainodaroje galima justi politinį arba bent jau strateginį elementą ir „Gazprom“ dujos visada bus pigesnės, kadangi tai gali išlaikyti Rusiją rinkoje.

„Tai sukuria situaciją, kai reikia galvoti apie reguliavimo strategijas, siekiant išlaikyti suskystintas gamtines dujas konkurencingas. Tiesą sakant, kaip suprantu, tai jau buvo padaryta, garantuojant minimalų terminalo kiekį. Iš esmės (...) reikia priimti politinį sprendimą dėl kainodaros struktūros Baltijos šalyse - energetinis saugumas ne rusiškomis dujomis kainuos“, - aiškino A.Goldthau.

Buvęs energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius BNS teigė, kad dujų perpardavimo galimybė būtų naudingas žingsnis dujų prekybos įmonei „Litgas“, tačiau būtina rasti būdų, kaip ir toliau išnaudoti terminalą.

„Iš vienos pusės tai yra naudingas pasiūlymas įmonei, kuri perka dujas, nes ji, aišku, gali ieškoti galimybės nusipirkti tada, kada dujos yra pigiausios, arba tik tada, kai yra didžiausias poreikis ir nedaryti to, kada dujos brangios arba jų nereikia, tai vienareikšmiškai naudinga. Bet iš kitos pusės turi būti rastas sprendimas, kad pats terminalas nestovėtų visiškai tuščias, kad nemokėtume už nenaudojamą infrastruktūrą. Užtikrinti kitokį būdą, kad būtų pajamos „Klaipėdos naftai“, - BNS sakė J.Neverovičius.

Jis teigė negalintis spėlioti, ar „Litgas“ pavyktų iš dujų perpardavimo uždirbti, tačiau sakė manąs, kad tokiu būdu įmonė bando mažinti kaštus: „Jie žiūrės, kad galbūt ne tiek gauti maksimalų pelną, kiek sumažinti kaštus. Aš taip suprantu šį veiksmą, ar pavyks jiems iš to uždirbi, tai nežinau, nes čia yra komercinis dalykas“.

Anot J.Neverovičiaus, Lietuva turėtų taip pat labiau stengtis dujas parduoti Latvijoje ir Estijoje.

„Aš manau, kad reikia mažinti kaštus, bet iš kitos pusės turėtų būti prioritetas rinkos vystymui ir tas dujas pabandyti parduoti Baltijos valstybių rinkoje. Kiek aš suprantu, yra neišnaudotos galimybės konkuruoti dėl dujų tiekimo kitose Baltijos valstybėse ir įmonės galėtų labiau pasistengti dalyvauti konkursuose, tai jas išnaudoti tikrai reikėtų“, - tikino jis.

Energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas sako, kad dujų perpardavimas yra įprasta praktika pasaulyje. Anot jo, tai pakankamai populiaru Europoje, nes jas brangiau galima perparduoti, pavyzdžiui, Japonijoje. Kita vertus, Lietuvos iš Norvegijos perkami dujų kiekiai yra nedideli, tad dujų perpardavimas gali būti labiau teorinis, o ne praktinis veiksmas.

„Tai yra įprasta praktika pasaulyje. Dažnai nusiperka Europoje dujų, pasižiūri, kad Japonijoje jos brangesnės ir sako, kad gerai, jūs vežkite ten dujas. Tiesa, mes nedaug tų dujų perkame, tai čia gal labiau teorinis dalykas, kurį reikia leisti“, - BNS sakė V.Jankauskas.

Anot jo, naujos veiklos sėkmė priklausys nuo to, kaip įmonei seksis reaguoti į rinkos pokyčius: „Čia yra žaidimas, kaip ir bet kuris žaidimas biržoje - matote, kad brangsta ir laukiate, bandote parduoti, matote, kad pinga, stengiatės taip pat parduoti. Galit pataikyti ir išlošti, galite neišlošti. Tai yra rinkos vilkų žaidimas“.

V.Jankausko nuomone, nors terminalą stengiamasi išnaudoti įvairiais būdais - pardavinėti dujas laivų kurui, prekiauti su Estija - tačiau suskystintų gamtinių dujų kiekiai dar nepakankamai dideli, todėl problemų dėl dujų likvidumo šalis gali turėti dar kelerius metus.

„Tie kiekiai yra tokie menki, idėjų yra ir padaryti žingsniai, bet ta problema mums dar keletui metų yra užkraunama“, - tikino energetikos ekspertas.

„Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio nuomone, net ir perparduodant dujas, būtina užtikrinti, kad per dujų terminalą ir toliau būtų tiekiamos dujos.

„Nematau problemos, kodėl to negalėtų padaryti, ypač, jeigu tuo metu nėra poreikio toms dujoms. Tačiau reikia turėti omenyje vieną aspektą, kad tam tikras dujų kiekis per dujų terminalą turi būti importuojamas, nepriklausomai nuo jų kainos, ir nepriklausomai nuo to, kiek tuo metu jų perkama iš „Gazprom“, nes tiesiog tokiu būdu yra padengiamos investicijų sąnaudos“, - BNS sakė E.Mačiulis.

Apie galimybę perparduoti suskystintas gamtines dujas, joms dar nepasiekus Klaipėdos terminalo, BNS yra užsiminęs „Lietuvos energijos“ vadovas Dalius Misiūnas.