Siekdama gerinti Lietuvos pasiekiamumą oro transportu ir efektyviau plėtoti šalies oro uostus, Susisiekimo ministerija inicijuoja naują, didžiuosiuose Europos oro uostuose taikomą oro uostų valdymo modelį. Aviacijos sektoriaus plėtros ir koncesijos principo taikymo galimybės trečiadienį aptartos Seimo Ekonomikos komiteto surengtoje diskusijoje tema „Oro uostų valdymo tendencijos ES ir aviacijos įtaka ekonomikai“.

„Į Lietuvą pritraukiame vis naujų oro linijų bendrovių, tačiau šiandien turime dar didesnių ambicijų – būti pirmaisiais Šiaurės ir Rytų Europos regione, įgyvendinusiais oro uostų koncesijos projektą. Mūsų tikslas – prisijungti prie vieno iš galingų Europos oro uostų valdymo tinklų ir sėkmingai konkuruoti tarptautinėje rinkoje dėl didžiausių avialinijų ir naujų skrydžių krypčių“, – sako susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.

Kaip rašoma pranešime spaudai, ministro teigimu, klestintys oro uostai yra neabejotina nauda šalia jų esantiems miestams ir valstybei. Efektyviai valdomi oro uostai ir nuosekliai atnaujinama jų infrastruktūra gali žymiai prisidėti prie šalies BVP augimo. Tarptautinės oro transporto asociacijos IATA duomenimis, 10 proc. padidėjęs šalies pasiekiamumas oro transportu sukuria apie 1 proc. šalies BVP.

Geras susisiekimas oru yra reikšmingas ekonomikos augimo veiksnys. Viešosios įstaigos „Investuok Lietuvoje“ atliktas tyrimas parodė, kad daugiau nei pusė užsienio šalių verslo atstovų skrydžių pasiūlą įvardino kaip itin svarbią priežastį renkantis naują investicijų kryptį.

Ministras pabrėžia, kad akivaizdaus teigiamo efekto jau pasiekta 2014 m. įgyvenus Lietuvos tarptautinių oro uostų valdymo sujungimą. Visų pirma, šalies oro uostai turi savo specializaciją ir nekonkuruoja tarpusavyje, o atsiradusi sinergija išnaudojama efektyvesnėms deryboms su skrydžių bendrovėmis ir konkurencijai su regiono oro uostais. Kartu veikiantys geografiškai skirtingose vietose išsidėstę oro uostai taip pat turi didelį privalumą – yra patogiai pasiekiami gyventojams.

Įvertinus geriausią tarptautinę oro uostų valdymo praktiką numatoma, kad Lietuvos civilinių oro uostų koncesija sudarytų galimybę gauti papildomų pajamų į valstybės biudžetą, išplėsti ir modernizuoti  oro uostų infrastruktūrą, padidinti keleivių aptarnavimo galimybes ir pagerinti šalies pasiekiamumą, nekeičiant valstybės nuosavybės teisių ir neprarandant oro uostų kontrolės.

Konkursą laimėjusiam koncesininkui būtų suteikiama teisė plėtoti visus tris šalies oro uostus – Vilniaus, Kauno ir Palangos. Šių oro uostų infrastruktūra visiškai išliktų valstybės nuosavybe, koncesijos sutartyje numatant oro uostų valdymo ir plėtros sąlygas. VĮ Lietuvos oro uostai prižiūrėtų ir kontroliuotų koncesijos sutarties ir koncesininko įsipareigojimų tinkamą vykdymą. Koncesijos laikotarpio pabaigoje valstybė perimtų valdyti ir naudoti koncesininko išplėstą ir pagerintą valstybės turtą.