„Dabar „Nord Stream 2“ projekto rengėjų ir jų ekspertų paruoštame poveikio aplinkai vertinime teigiama, kad poveikis nebus regioninis ir bus lokalus bei minimalus. Tai yra jų teiginiai ir nuomonė. Mums tą nuomonę reikės pasitikrinti ir įvertinti. (...) Mes jų pateiktus teiginius tik dabar pradedame tikrinti. Taip pat laukiame ekspertų, institucijų ir visuomenės komentarų, o tų komentarų pagrindu suformuosime savo nuomonę“, - BNS teigė Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento direktorius Vitalijus Auglys.

Anot jo, iš „Nord Stream 2“ poveikio aplinkai vertinimo išvadų matyti, jog projekto rengėjai mokosi iš praeities klaidų ir bando apeiti cheminių ginklų kapavietes Baltijos jūros dugne.

„Nepaisant aplinkosauginių reikalavimų, išlieka šio projekto ekonominio naudingumo klausimas. Taip pat geopolitiniai dalykai dėl Ukrainos, Slovakijos ir Čekijos. Jeigu bus įgyvendintas šis projektas, tai dujotiekiai, einantys per šias šalis, bus mažiau apkrauti“, - teigė V.Auglys.

Beveik 10 mlrd. eurų vertės „Nord Stream 2“ projektą „Gazprom“ kartu su Vakarų Europos energetikos milžinėmis tikisi pradėti įgyvendinti 2018-ųjų balandį. Jam labai priešinasi Danija, kurios Vyriausybė pasiūlė keisti šalies įstatymus, kad būtų sudarytos galimybės blokuoti projektą.

Projektui prieštarauja ir kitos valstybės. Lenkijos premjerė Beata Szydlo (Beata Šydlo) anksčiau teigė, kad „Nord Stream 2“ Europai nereikalingas, jis gali ją suskaldyti. Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė yra teigusi, kad projektas yra ne komercinis, o geopolitinis, juo siekiama pakenkti Ukrainai bei suskaldyti Europą.

„Nord Stream 2“ dujotiekis bus tiesiamas per kelių šalių išskirtines ekonomines zonas ir teritorinius vandenis, todėl jam taikomos Jungtinių Tautų Poveikio aplinkai įvertinimo tarpvalstybiniame kontekste konvencijos (Espo) nuostatos.