Tarptautinė finansinė parama nepadėjo stabilizuoti Latvijos ekonomikos pulso. Biudžete veriantis naujoms skoloms jai siūloma didinti mokesčius ir mažinti pensijas. Ar toks scenarijus negresia ir Lietuvai?

Užsienis pinigų nebeduos

Didinti pridėtinės vertės mokestį (PVM), įvesti nekilnojamojo turto mokestį, privatizuoti stambias valstybės įmones – tokius ekonomikos gelbėjimo scenarijus Latvijai siūlo tarptautiniai ekspertai. Nors oficialiai tokie sprendimai kol kas nepateikti, kaimynės šalies žiniasklaidos teigimu, Pasaulio banko ir Tarptautinio valiutos fondo specialistai nemato kilo kelio, kaip sumažinti biudžeto deficitą, todėl spaudžia Latvijos valdžią ryžtis dar radikalesniems žingsniams. Nemažai kritikos esą sulaukė šalies vyriausybė, nesugebėjusi sumažinti biudžeto deficito, kuris jau viršija 11 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Latvijai aiškiai duota suprasti, kad jeigu padėtis nesikeis, daugiau finansinės paramos ji gali nesitikėti.

Tarptautiniai kreditoriai pageidautų, kad vyriausybė ne tik karpytų išlaidas, bet ir didintų biudžeto pajamas. Kaip vienas papildomų pajamų šaltinių nurodomas PVM – jį siūloma padidinti nuo 21 iki 23 proc. Be to, Latvijai primygtinai rekomenduojama visą gyventojų būstą apmokestinti nekilnojamojo turto mokesčiu.

Mažins didžiausias pensijas

Latvijos finansų ministras Einaras Repšė patvirtino, kad svarstomi įvairiausi sprendimų variantai, tačiau tikimasi rasti kitų būdų papildyti biudžetą. Labiausiai baiminamasi, kad mokesčių didinimas dar labiau sulėtins ekonomiką ir šalis patirs dar gilesnę recesiją.

Tačiau skausmingų sprendimų vargu ar pavyks išvengti. Teisingumo ministro Mareko Sėglinio teigimu, vyriausybei gali tekti priimti sprendimą sumažinti pensijas. Jau svarstoma, kad visas pensijas, viršijančias 100 latų (apie 486 litus), teks apkarpyti 20 proc. Skaičiuojama, kad tai leistų sutaupyti apie 100 mln. latų biudžeto lėšų.

Finansų ministerijos specialistai svarsto galimybę užsienio investuotojams parduoti stambius objektus – viešbučius, Rygos oro uostą, bendroves "Lattelekom" ir mobiliojo ryšio operatorių "Latvijas Mobilais telefons". Be to, neatmetama galimybė keliems mėnesiams nemokamų atostogų išleisti Valstybinės mokesčių inspekcijos ir kitų priežiūros institucijų darbuotojus, o biudžetą papildyti leidžiant verslui legalizuoti neteisėtai įgytas lėšas su sąlyga, kad 10 proc. sumos bus pervesta į biudžetą.

Tarptautiniai kreditoriai taip pat ragina Latviją sukaupti atsargas galimiems nuostoliams dėl suteiktų rizikingų valstybės garantijų padengti, ką panašiai daro komerciniai bankai.

Apie devalvaciją – viešai

Latvijos ekonomikos gelbėjimo scenarijus nuolatos lydi nacionalinės valiutos devalvacijos gandai. Juos dar labiau paskatino buvusio Latvijos premjero Andrio Škėlės straipsnis, kuriame jis pasisakė už lato devalvaciją pareikšdamas, kad 30 proc. devalvacija būtų ne tokia skausminga ir išsaugotų šaliai galimybę įsivesti eurą.

Nors aukščiausi šalies vadovai apie tai nenori nė girdėti, teisingumo ministras M.Sėglinis mano, kad šalies vyriausybė turi surengti atvirą diskusiją apie tai, ką būtų galima išlošti ir ką prarasti, devalvavus latą. Pats ministas mano, kad lato devalvavimas turi daugiau minusų nei pliusų. Didžiausias trūkumas – nukentės tie, kurie gauna pajamas latais, o paskolą paėmę eurais. Išloš tie gamintojai, kurie neimportuoja žaliavos.

Latvijos centrinio banko vadovas Ilmaras Rimševičius suskubo įspėti, kad jei latas bus devalvuotas, šalies svajonė įsivesti eurą 2012 m. ar vėliausiai 2013 m. nutols daugelį metų į ateitį.

Latvija – Lietuvos veidrodis

Ekonomikos ekspertai pripažįsta, kad Lietuva, žvelgdama į Latviją, gali matyti netolimą ateitį, laukiančią vos po 6–9 mėnesių. Mūsų Vyriausybės vadovas Andrius Kubilius prieš kelias savaites spinduliavo ramybe ir atsisakė planų birželį dar kartą peržiūrėti šalies biudžetą. Ministrų kabinetui šiemet biudžeto išlaidas pavyko nukirpti 3 mlrd. litų, o birželį buvo planuojama jas sumažinti dar 1,5–2 mlrd. litų.

Premjeras tikėjosi, kad biudžeto deficitas neviršys 5 proc. BVP ir dar kartą koreguoti biudžeto nereikės, tačiau šiomis dienomis jo tonas pasikeitė. A.Kubilius pripažino, kad prastėjant šalies ekonomikos prognozėms, Vyriausybei gali tekti imtis papildomų priemonių mažinant biudžeto deficitą, nes šis veikiausiai sieks ne 5, bet 7 proc.

"Tad mūsų strateginis tikslas išsaugoti deficitą neviršijant 5 proc. gali pareikalauti papildomų veiksmų", – Lietuvos radijui teigė Vyriausybės vadovas.

Ar gali būti, kad jau po pusmečio Lietuvai gali tekti svarstyti tuos pačius pasiūlymus, kurie šiuo metu yra kaimynų galvos skausmas?

Algė Budrytė, investicinio banko "Finasta" Analizės departamento direktorė

Viena pagrindinių priežasčių, kodėl latviams vėl tenka peržiūrėti savo išlaidas, tai – sparčiau, nei tikėtasi, smunkanti ekonomika. Iš pradžių buvo tikėtasi, kad BVP smuks 5 proc., tačiau šiandien šis skaičius tapo dviženklis ir vis garsiau kalbama, kad Latvijos ekonomika gali trauktis 18 proc. Toks neregėtas nuosmukis verčia kaimynų vyriausybę ieškoti vis naujų būdų neleisti deficitui toliau didėti. Užsienio ekspertų Latvijai siūlomos priemonės skamba gana drastiškai, nes mokesčių, sakykim, PVM didinimas, gali ir nebeduoti laukiamo efekto. Pasitaiko atvejų, kai tokiu tempu smunkant ekonomikai net mokesčių didinimas nebepadeda surinkti papildomų įplaukų į biudžetą.

Kalbant apie Lietuvą, didelės erdvės optimizmui nematau. Mūsų šalies ekonominė padėtis nėra džiuginanti – BVP taip pat traukiasi dviženkliais skaičiais, mažmeninė prekyba smunka neregėtu tempu – 30 proc. Pramonės smukimo tempas lėtėja, tačiau vis tiek išlieka neigiamas. Esant tokiai sudėtingai padėčiai, viena vertus, galime Vyriausybę pasveikinti, kad ji surado galimybę sumažinti išlaidas, kita vertus, nematau tiek pagerėjimo ženklų, kad mums nereikėtų grįžti prie šio biudžeto klausimo – mažinti išlaidas arba didinti pajamas.

Kol kas nematau svarių argumentų, kad Lietuvos ir Latvijos padėtis yra visiškai skirtinga. Tiesa, yra ženklų, kad mūsų šalį investuotojai vertina palankiau. Tačiau šalies skolinimosi rizika dar didelė, nors ir ne tokia kaip Latvijos. Manau, jog šį pusmetį nesulauksime ženklų, kad recesija jau traukiasi. Kai sužinosime naujausius ekonominius rodiklius, bus galima prognozuoti, ar Vyriausybei teks peržiūrėti biudžetą ir ieškoti naujų taupymo būdų.

Larsas Christensenas, "Danske Bank" vyresnysis analitikas

Baltijos šalių ekonomikose prošvaisčių kol kas nematyti. Nenorėčiau atsidurti Latvijos premjero kėdėje, kuris artimiausiu metu turės priimti itin skaudžius sprendimus ir taip pat supranta į nepavydėtiną padėtį patekusius Latvijos gyventojus, kuriuos šie sprendimai paliečia. Tačiau vargu ar latviai turi kitų alternatyvų.

Lietuvos ir Estijos padėtis galbūt geresnė, tačiau ir jų ekonominė situacija negerėja. Į visų Baltijos šalių ateitį kol kas tenka žvelgti su nerimu, ekonominiai rodikliai jose ir toliau prastės, didės nedarbas. Vargu ar šios šalys su problemomis susidoros pačios, joms gali reikėti pagalbos iš išorės.

Savo sprendimus vyriausybės turi priimti greitai. Manau, kad tolesnio mokesčių politikos griežtinimo šalims išvengti nepavyks. Nors į tai skausmingai reaguos šalies gyventojai, kito kelio nėra. Šalių premjerai nėra ekonomikos supermenai ir stebuklų jie nepadarys. Gerų sprendimų esant tokiai situacijai negali būti, tenka rinktis tarp blogo ir ne tokio blogo.

Nerijus Mačiulis, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto studijų dekanas, finansų ekspertas

Kai kurie išlaidų ir pajamų, ypač "Sodros" valdymo, sprendimai buvo tikrai desperatiški ir neapgalvoti. Kita vertus, visada galima kritikuoti kiekvieną sprendimą ir patarinėti, kaip ir ką reikėjo daryti, tačiau šią Vyriausybę tikrai galima pagirti už ryžtą imtis reformų, kurias reikėjo padaryti prieš penkerius ar dešimt metų. Nereikia savęs plakti ar gąsdinti dėl labai blogėjančių makroekonominių rodiklių. Pavyzdžiui, BVP Japonijoje pirmą šių metų ketvirtį sumažėjo dar labiau nei Lietuvoje.

Šiuo metu toliau mažinti išlaidas būtų pavojinga. Vyriausybės išlaidų mažinimas nėra blogas reiškinys, tačiau jis gali turėti ir neigiamos įtakos surenkamoms pajamoms. Pavyzdžiui, sumažinus socialines išmokas, mažėja vartojimas ir atitinkamai valstybės gaunamos pajamos iš PVM ir akcizo. Sumažinus išlaidas investiciniams projektams, šalies įmonės gauna mažiau pajamų, sumoka mažiau mokesčių, pradeda veikti nuostolingai ir mažina atlyginimus arba atleidžia dalį darbuotojų. Dėl to valstybės biudžeto pajamos dar labiau mažėja, o nesurinkus jų skatinama vėl mažinti išlaidas.

Į panašų verpetą įsisuko Latvijos ekonomika, todėl nereikėtų sekti jos pavyzdžiu. Per šią ekonominę krizę 5 proc. biudžeto deficitas neatrodo labai išskirtinis ar blogas rodiklis – nemažai besivystančių ir išsivystančių pasaulio šalių šis skaičius artėja prie 10 proc. Įvertinus tai, kad Lietuvos bendroji skola dar nėra labai didelė, skolinimosi alternatyva šiuo metu yra ne tokia rizikinga ir tikrai patrauklesnė, turi mažiau neigiamų ilgalaikių padarinių.