Dujų jungtis į Lenkiją yra viena iš sąlygų, kuri leistų Lietuvai gerokai padidinti suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo naudojimą ir tapti SGD tiekimo lydere regione. Suskystintosios dujos ateityje, ko gero, pakeis didžiąją dalį įprastinio kuro, naudojamo jūrų transportui, šilumos ir pramonės gamybai.

Tam rengiasi ir pagrindiniai Lietuvos dujų importuotojai. Tačiau, norint šiam kurui suteikti prioritetą Lietuvoje, ekspertų nuomone, reikėtų aiškesnės mūsų šalies pozicijos, ko daugiau naudosime – dujų ar biokuro.

Pramoninių dujų pardavėjai svajoja – po penkerių ar dešimties metų didžioji dalis jūrinių laivų plaukios varomi suskystintosiomis dujomis. Jomis bus šildomi namai, skystąsias dujas naudos prie dujotiekių neprijungtų vietų pramonės įmonės. Padėti priartinti šią ateities viziją, bendradarbiaudama su užsienio partneriais, rengiasi SGD terminalą Baltijos jūroje pastačiusi „Klaipėdos nafta“.

„Klaipėda turėtų tapti pagrindine suskystintųjų gamtinių dujų tiekėja Baltijos regione. Ji turėtų aptarnauti trijų rūšių vartotojus – pirmiausia, jūrinius laivus, tuomet mažus SGD terminalus ir galiausiai tiekti dujas pramonės įmonėms tiesiai iš stočių“, – kalbėjo Richardas Schroderis, „Bomin Linde LNG“ komercijos direktorius.

Pasak laivus kuru aprūpinančios bendrovės atstovo, dėl griežtėjančių aplinkosaugos reikalavimų per artimiausius penkerius metus maždaug 10 procentų laivų savininkų įprastinį kurą turėtų pakeisti dujomis.

Baltijos jūros regione tokių laivų kol kas nedaug – jau dirba 16, dar beveik dvi dešimtys yra statomi ar yra užsakyti. Laivų užpildymu kuru ketina užsiimti 11 Baltijos jūros uostų, tarp jų ir Klaipėda.

Suskystintųjų gamtinių dujų skirstymo stotį numačiusi statyti „Klaipėdos nafta“ planuoja per artimiausius kelerius metus jūrinių laivų kuro ir antžemInio naudojimo rinkai pateikti apie 200 tūkstančių kubinių metrų  dujų – beveik pusę to kiekio, kurį kasmet turi sunaudoti Lietuva, kad užtikrintų „Independence“ veiklą.

„SGD dujos jau šiandien yra išvežiojamos Lenkijoje, todėl mes tikimės, kad paskirstymo stotis, kurią pastatysime Klaipėdoje, sukurs potencialą šiai rinkai netgi augti. T. y. vartotojai Baltijos regione galės daugiau vartoti SGD dujų. SGD dujos gali būti išvežiojamos į Suomiją, Švediją – į šalis, kurios taiko politiką naudoti švarų kurą“, – teigia „Klaipėdos naftos“ generalinis direktorius Mantas Bartuška.

Įmonė tikisi, kad, sukūrus dujų skirstymo ir išvežiojimo cisternomis infrastruktūrą, gausės vartotojų ir Lietuvoje. Apie ketinimus atsivežti skystų dujų šildymui užsimena Druskininkai, jau yra įmonių, norinčių jas naudoti gamyboje.

Energetikos ministerija prognozuoja, kad skystųjų gamtinių dujų ateityje būtų galima sunaudoti maždaug tiek pat, kiek Lietuvos ūkyje sudeginame išdujintų. Ekspertai pataria, kad tokiu atveju Lietuvai reikėtų greičiau apsispręsti – kokiam kurui teikti prioritetą.

„Mes nusipirkome SGD terminalą kaip draudimo polisą, apsisaugoti nuo galimo šantažo, nuo galimų dujų tiekimo sutrikimų iš Rusijos, nes alternatyvių šaltinių neturėjome, dabar turime šį šaltinį. Saugiau būtų ne drastiškai mažinti dujų vartojimą Lietuvoje, bet pasinaudoti laikotarpiu, kuomet gamtinės dujos yra pigios ir pingančios, o ne strimgalviais kurti infrastruktūrą priklausomą tik nuo biokuro, nes biokuro turi tendenciją tik brangti“, – sakė Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyr. ekonomistas.

Kol Lietuva nėra apsisprendusi, ko jai labiau reikia – gamtinių dujų ar biokuro, SGD terminalo sąnaudas ant savo pačių tebenešanti „Klaipėdos nafta“ bandys jas mažinti plėtodama dujų skirstymo verslą.