Anot RRT pirmininkės pavaduotojo Dariaus Kuliešiaus, valstybė yra rezervavusi pakankamai dažnių kritiniam tinklui.
Tuo metu RRT pirmininkė Jūratė Šovienė tikina, kad nerengti aukciono būtų strateginė klaida.
„Koks bebūtų pasirinktas modelis kritiniam ryšiui vystyti, dažnių esame rezervavę ir turime tiek, kad jokios bėdos nebus“, – Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdyje šią savaitę sakė D. Kuliešius.
„Aukcionu labai greitai ir be valstybės kaštų išsprendžiame patikimo, saugaus ryšio Lietuvoje klausimą. Visi trys tinklai turės galimybę vienas kitą pridengti, jei kibernetinė ataka, jei trukdžiai, jei tinklas praranda elektros tiekimą. Visi vartotojai galės migruoti iš vieno tinklo į kitą“, – kalbėjo jis.
Taip jis komentavo NSGK nario Dainiaus Gaižausko pasiūlymą nerengti aukciono, kol nesukurta sistema, fiksuosianti kiekvieną iš Baltarusijos skrendantį kontrabandinį balioną.
RRT šiuo metu tęsia viešas konsultacijas dėl 700 MHz, 1500 MHz ir 2100 MHz radijo dažnių aukciono, siekiant spartesnio, atsparesnio ir visiems prieinamo mobiliojo ryšio plėtros visoje Lietuvoje.
Anot J. Šovienės, aukcioną ketinama surengti kitų metų viduryje. Pasak jos, be jo 700 MHz dažniai toliau būtų nenaudojami.
„Tai būtų reikšminga strateginė klaida. Toks sprendimas stabdytų valstybės skaitmeninę ir saugumo pažangą, ribotų galimybes įgyvendinti dalį kritinio ryšio tinklui keliamų reikalavimų“, – komentare BNS teigė J. Šovienė.
Be to, RRT vadovės teigimu, paskirstyti visas tris dažnio juostas svarbu, kad Lietuvoje būtų efektyviau blokuojami trikdžiai iš Rusijos.
„Kritinio ryšio plėtra vien tik 700 MHz juostoje būtų itin neatspari radijo trukdžiams iš Rusijos – tai patvirtina RRT (...) patirtis identifikuojant žalingus trukdžius ir vertinant atsparumo jiems priemones“, – nurodė J. Šovienė.
Valstybės ryšio pajėgumai – gerokai silpnesni
D. Kuliešiaus teigimu, dabar valstybės institucijos valdo gerokai mažiau bazinių stočių nei privatūs operatoriai, tad aukcionas užtikrintų, kad modernus ryšis dengtų visą Lietuvos teritoriją.
„Mūsų tikslas su daromu aukcionu, kad Lietuva turėtų ne vieną, o tris stiprius visą Lietuvą 100 procentų dengiančius, kokybišką patikimą, saugų ryšį turinčius (...) tinklus“, – komitete sakė RRT atstovas.
Pasak jo, krizės atveju pirmenybė naudojantis tinklu būtų skiriama viešojo sektoriaus darbuotojams, kad ryšys jiems nenutrūktų.
D. Kuliešius dar pabrėžė, jog RRT aukcione reikalaus operatorių vystyti tinklus, į kuriuos valstybei nereiktų investuoti papildomai.
Aukciono sąlygose numatyta, kad iki 2027 metų pabaigos turi būti užtikrinta ne mažesnė kaip 30 Mb/s ryšio sparta verslo įmonėms ir namų ūkiams (išskyrus nutolusius daugiau nei 1 kilometru nuo artimiausių kitų), o iki 2028 metų pabaigos – 30 Mb/s sparta visiems namų ūkiams, išskyrus nutolusius daugiau nei 0,5 kilometro.
Be to, 100 Mb/s sparta turės būti pasiekiama 95 proc. „baltųjų zonų“ namų ūkių.
Iki 2030 metų pabaigos visoje šalyje privalės būti užtikrinta 30 Mb/s sparta visiems namų ūkiams ir verslams bei 100 Mb/s sparta gyvenvietėse, kuriose gyvena daugiau nei 200 gyventojų. Plėtra pirmiausia turės būti nukreipta į teritorijas, kuriose šiuo metu nėra galimybių naudotis 100 Mb/s ryšiu.
Ypatingais atvejais, gavus RRT nurodymą, aukciono laimėtojai turės teikti nacionalinį tarptinklinį ryšį visoje Lietuvos teritorijoje ir pirmenybinį ryšį tam tikriems abonentams – tai leis užtikrinti ryšio paslaugų veikimą ir efektyvią specialiųjų tarnybų veiklą kritinėse situacijose.
(be temos)