Trūksta 40 tūkst. darbuotojų

Domas laiko estų startuolio vairą Lietuvoje. Drauge su dar dviem kolegomis siūlo įvairius skaitmeninius mokėjimų sprendimus. Tiesa, plėtrą stabdo darbuotojų paieška. Negelbsti net ir pritrauktos beveik 3 mln. eurų investicijos.

„Nėra labai lengva pritraukti naujus talentus. Turbūt vienas iš pagrindinių būdų yra eiti per santykį ir pasiūlyti jiems gerą mikroklimatą įmonėje“, – sakė „Montonio finance“ Lietuvos vadovas Domas Dieliautas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Tai – ne tik šio startuolio problema. Anot „Investuok Lietuvoje“, šiandien trūksta 40 tūkst. aukštą pridėtinę vertę kuriančių specialistų. Trečdalio – informacinių technologijų ir ryšių sektoriuje. Kai talentų trūksta tiek daug, dalis investuotojų jau nebevargsta ir nusigręžia nuo Lietuvos.

„Per pastaruosius ketverius metus mes esame praradę bent 6 tūkst. naujų darbo vietų dėl talentų trūkumo. Čia būtų ne mažiau 200 mln. eurų į ilgalaikį turtą“, – teigė „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius Elijus Čivilis.

Lietuva į tokią padėtį iš dalies įstūmė tos pačios investicijos. Žaibiškai kuriasi naujos įmonės, tačiau jaunų žmonių, kurie galėtų jose dirbti, mažėja.

„Darbuotojų paklausa auga, o pasiūla mažėja dėl demografinių priežasčių. Per pastaruosius dešimt metų studentų skaičius Lietuvoje sumažėjo daugiau nei 40 proc., Šiauliuose ir Klaipėdoje – dar daugiau, apie 60 proc.“, – aiškino „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Mes turime greitinti migracijos procedūras, jos turi būti paprastesnės, lengvesnės, suprantamos ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba.

Kai Lietuva nebepajėgi užsiauginti talentų, anksčiau ar vėliau jų teks ieškoti užsienyje. Kad tai sėkmingai veikia, jau parodė Estijos, Slovakijos ir Čekijos pavyzdžiai.

„Čekijos IT industrijoje – trys užsieniečiai ir vienas čekas. Toks yra užsienio specialistų balansas“, – komentavo E. Čivilis.

Lietuva kvalifikuotų specialistų ieško net Afrikoje. 20 Nigerijos piliečių sėkmingai dirba mūsų šalyje. Tačiau kad į Lietuvą atvyktų 10 tūkst., anot ekonomistų, nepakaks kelti tik atlyginimus. Reikia keisti mokesčius arba gerinti gyvenimo kokybę.

„Tikslas yra ne tik prisitraukti, bet ir sudaryti tokias sąlygas, kad tie žmonės jaustųsi kaip namuose ir tada jie pritrauktų kitus žmones, t. y. užsisuka užburtas ratas“, – kalbėjo Ž. Mauricas.

A. Armonaitė turi planą

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė jau anksčiau grįžtantiems kvalifikuotiems emigrantams siūlė mažinti gyventojų pajamų mokestį, tačiau pritrūko politinio palaikymo. Dabar siūlo neapmokestinti pelno kai kurioms įmonėms.

„Įmonės, kurios investuoja į plėtrą, ne išsiima pelno, o perinvestuoja į plėtrą, į darbo vietas, į rengimus, į technologijas, kad tas pelnas, kuris yra investuojamas į plėtrą, nebūtų apmokestintas“, – šnekėjo A. Armonaitė.

Aušrinė Armonaitė. / P. Peleckio / BNS nuotr. 

A. Armonaitė teigė turinti visą talentų pritraukimo strategiją ir jau žino, nuo ko pradės.

„Mes turime greitinti migracijos procedūras, jos turi būti paprastesnės, lengvesnės, suprantamos ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba – tai yra pirmas dalykas. Ir yra apskritai visas paketas tokių proaktyvių iniciatyvų, ką galima padaryti“, – tvirtino A. Armonaitė.

Startuoliai ragina judėti sparčiau, nes šie metai bus tarsi bado žaidynės. Pralaimėję liks autsaiderių pusėje.

„Neradę Lietuvoje, padalinius tikriausiai steigs kažkur kitur, kitose šalyse, ten atsidarys ofisus ir samdys žmones. Bet tai reiškia, kad visi su darbuotojais susiję mokesčiai bus mokami tose šalyse“, – svarstė asociacijos „Vienaragiai LT“ vadovė Inga Langaitė.

Su kvalifikuotos darbo jėgos trūkumu susiduria aštuonios iš dešimties į Lietuvą investuojančių įmonių.