2015-ieji buvo rekordiniai ir Lietuvos gyvybės draudimo rinkai – pernai ji pirmą kartą viršijo prieškrizinį lygį ir pasiekė geriausią visų laikų rezultatą.

“Gyventojai po krizės atsigręžė į savo gyvybę ir draudėsi aktyviau – pradedame suprasti, kad draudimas padeda jaustis saugesniam, pasirūpinti savimi ir artimaisiais ištikus nelaimei. Natūralu, kad kartu padaugėjo ir pasinaudojusiųjų pajamų mokesčio lengvata”, - komentavo Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos (LGDĮA) prezidentas Artūras Bakšinskas.

Daugiau dėmesio finansiniam saugumui

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, pajamų mokesčio lengvata gyvybės draudimo įmokoms 2015 m. pasinaudojo 187,7 tūkst. gyventojų. Tai 1,1 proc. daugiau nei 2014 m. (185,6 tūkst.) ir yra geriausias visų laikų rezultatas.  Rekordines apimtis pasiekė ir gyvybės draudimo įmokos, kurios, deklaracijų duomenimis, pernai pasiekė 157,9 mln. eurų ir buvo maždaug 9 proc. didesnės nei 2014 m., kai sudarė 144,9 mln. eurų.

Žinia, pagal šiuo metu galiojantį Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, sumokėtoms gyvybės draudimo įmokoms yra taikoma pajamų mokesčio lengvata ir pasibaigus metams galima susigrąžinti 15 proc. už draudimo įmokas sumokėto gyventojų pajamų mokesčio. Lengvata taikoma gyvybės draudimo bei pensijų fondų įmokoms, mokesčiui už studijas ir būsto paskolų palūkanoms, tačiau bendra atimamų išlaidų suma neturi viršyti 25 proc. asmens apmokestinamųjų pajamų.

Ne visi gyventojai gali pasinaudoti pajamų mokesčio lengvata, kiti ja dėl įvairių priežasčių taip ir nepasinaudoja, todėl gyventojų deklaruotų gyvybės draudimo įmokų suma yra mažesnė, nei atspindi visos rinkos augimo duomenys. Kaip rodo VMI duomenys, iš viso mokesčių lengvata pernai pasinaudojo 71 proc. gyvybę apsidraudusių gyventojų.

Kokią tiksliai mokesčių permokų sumą šie gyventojai susigrąžins, sulaukę pervedimų iš VMI iki liepos 31 d., tiksliai pasakyti negalima, nes grąžinama bendra suma už visas lengvatas, atskirų lengvatų neišskiriant. Vis dėlto darant prielaidą, kad gyventojai gali susigrąžinti 15 proc. sumokėtų įmokų, maksimali grąžinama suma už gyvybės draudimo įmokas 2015 m. gali siekti 23,7 mln. eurų.

“Galima tik įsivaizduoti, kaip šiandien atrodytų Lietuvos gyvybės draudimo rinka, kuri tik neseniai pralenkė kai kurias Afrikos šalis ir vis dar stipriai atsilieka nuo Vakarų Europos, jei ne skatinimas taikant gyventojų pajamų mokesčio lengvatą. Ši lengvata tam ir buvo priimta, kad skatintų gyventojus draustis gyvybę, o sykiu sumažintų socialinę naštą pačiai valstybei. Rezultatai, pasiekti per pastaruosius trylika metų, yra akivaizdūs”, - pastebi LGDĮA prezidentas A.Bakšinskas.

Lietuva atsilieka nuo Europos

Lietuvoje metinė gyvybės draudimo įmokų suma vienam gyventojui pernai siekė maždaug 82 eurus. Tai beveik 37 kartus mažiau nei, tarkime, Danijoje, ir maždaug 14 kartų mažiau nei ES vidurkis. Taigi vertinant Europos kontekstą, kaip sako A.Bakšinskas, lietuviai vis dar neskiria pakankamai dėmesio apsaugai nuo įvairių gyvenimo negandų, kuriomis pasirūpinus galima tiesiog ramiai džiaugtis gyvenimu.

Kita vertus, po 2003-iųjų metų, kai šalyje imta taikyti tokią pajamų mokesčio lengvatą gyvybės draudimo įmokoms, ši rinka išaugo daugiau nei du kartus. LGDĮA prezidentas A.Bakšinskas neabejoja: prie šio šuolio labai prisidėjo sprendimas skatinti gyventojus labiau rūpintis savo apsauga nuo gyvenimo negandų bei finansine ateitimi.

Šias tendencijas atpindi ir VMI deklaracijų duomenys: pernai lengvata gyvybės draudimo įmokoms pasinaudojo dviguba daugiau gyventojų, nei 2003 m., kai imta taikyti tokią lengvatą.

“Spinter” tyrimų atliktos apklausos duomenimis, gyventojai labai pozityviai vertina lengvatos taikymą gyvybės draudimui ir palaiko valstybės politiką skatinti visuomenę rūpintis savo finansiniu saugumu. 73 proc. gyventojų mano, kad lengvata daro teigiamą įtaką gyventojų sprendimui apsidrausti gyvybės draudimu, o 83 proc. tikisi, kad ši lengvata bus palikta galioti ir ateityje.

Mokesčių lengvatos, kuriomis siekiama skatinti gyventojus per gyvybės draudimą pasirūpinti savo finansiniu saugumu, taikomos ne tik Lietuvoje – įvairiose užsienio šalyse tai vertinama kaip efektyvi priemonė užtikrinant finansiškai saugų europiečių gyvenimą.

Pasak A.Bakšinsko, daugelyje šalių taikoma skirtinga praktika: vienur per mažesnius mokesčius labiau skatinamas kaupimas senatvei, kitur – papildomas sveikatos draudimas. Tačiau esmė išlieka ta pati: apsidraudusieji gyvybės draudimu yra apmokestinami mažesniais mokesčiais. Tarp tokių šalių galima išskirti Belgiją, Austriją, Airiją, Švediją ir net itin aukštu draudimo rinkos išsivystymu pasižymintį Liuksemburgą.

“Apsidraudę gyventojai ne tik pasirūpina savo finansiniu saugumu nutikus nelaimei, bet ir padeda pamatus savo vaikų ateičiai, užsitikrina sau orią senatvę. Tad tai yra didelė nauda ir valstybei, nes kalbame apie jos piliečių gerovę”, - pabrėžia asociacijos vadovas A.Bakšinskas.   

2015 m. Lietuvoje pasirašyta 236 mln. eurų gyvybės draudimo įmokų, arba dešimtadaliu daugiau nei 2014 m. Pasiekusi šias apimtis, Lietuvos gyvybės draudimo rinka pernai pirmą kartą viršijo prieškrizinius rodiklius – praėjusių metų rezultatas buvo 3 proc. geresnis nei „auksiniais” 2007-aisiais.