Nesiūlo galimybės sekti siuntos kelią

Rugsėjo mėnesį Amsterdame vykusioje elektroninės komercijos konferencijoje „eTail Delivery“ buvo pristatyti Europoje vykdyto elektroninės prekybos tyrimo rezultatai. Apklausus 100 skirtingų elektroninio verslo atstovų iš visos Europos paaiškėjo, kad net 20 proc. elektroninės komercijos rinkos žaidėjų savo klientams vis dar nesiūlo galimybės internetu sekti, kaip keliauja jų užsakyta siunta. Be to, 17 proc. verslų apskritai klientui nepateikia jokios informacijos apie jų pirkinio kelią: nei elektroniniu paštu, nei SMS žinute.

„Lietuvoje galimybė sekti siuntos kelią priklauso nuo pasirenkamos siuntų bendrovės. Pastebime, kad ši paslauga yra vis populiaresnė: plėtojantis elektroninei prekybai, pirkėjai darosi reiklesni ne tik prekių asortimentui, kainai, bet ir aptarnavimo kokybei, patogumui pirkti. Tai suprasdamos elektroninės parduotuvės stengiasi prisitaikyti prie pirkėjų poreikių.

Galimybė žinoti, kur yra internetu pirkti pirkiniai yra svarbi dėl kelių aspektų. Visų pirma, tai leidžia klientui jaustis ramesniam – jis žino, kad parduotuvė pirkinį jau išsiuntė, gali matyti, kaip ir kur jis keliauja, žinoti, kada jį gaus. Tai itin svarbu, jei prekės pristatymo laikas yra ilgas ar perkama užsienio elektroninėje parduotuvėje.

Antra, žmonių gyvenimo ritmas yra itin greitas, kiekvienas mūsų turime daugybę savo asmeninių planų, tad žinojimas, kada bus pristatyta siunta, leidžia atitinkamai planuoti laiką ir nepatirti jokių nepatogumų ją gaunant. Elektroninės parduotuvės, sukurdamos sąlygas klientams sekti savo siuntos kelią, didina pirkėjų pasitikėjimą, o tai elektroninėje prekyboje yra itin svarbu“,  –  komentuoja elektroninės prekybos ekspertas, tarptautinės siuntų bendrovės „DPD Lietuva“ rinkodaros ir pardavimų vadovas Baltijos šalims Gabrielius Bilevičius.

Lietuviai nepasitiki elektroniniu verslu

Pasaulinės mokėjimo internetu platformos „PayPal“ tyrimas, atliktas 22 pasaulio valstybėse, atskleidė, kad žmonės dvigubai daugiau perka užsienio nei vietinėse elektroninėse parduotuvėse. Vis dėlto skaičiai Lietuvoje visiškai kitokie: „Eurostat“ duomenimis, Lietuvoje 2015 metais vos 11 proc. pirkėjų apsipirko užsienio elektroninėse parduotuvėse.

„Nors elektroninė prekyba Lietuvoje vystosi itin sparčiai, vis dar nepasivejame pasaulinių skaičių. Galima daryti prielaidą, kad užsienio parduotuvėse perkame gerokai mažiau nei kitų valstybių gyventojai, nes vis dar nepasitikime elektroniniu verslu. Natūralu, kad pirkdami iš lietuviškos elektroninės parduotuvės jaučiamės saugiau: įvykus nesusipratimui, negavus prekės, žinome, kad galime kreiptis į Vartotojų teisių apsaugos tarnybą ar policiją, tačiau, į kokias institucijas kreiptis ir kaip apginti savo teises, jei pirkiniai perkami užsienio elektroninėse parduotuvėse, žinių daugeliui trūksta.

Žinoma, yra ir kitų priežasčių. Daugelis renkasi lietuviškas elektronines parduotuves, nes jose paprasčiau apmokėti už prekes, nėra kalbos barjero. Be to, pirkdami savo šalyje prekę gauname kur kas greičiau nei užsakydami ją iš užsienio elektroninės parduotuvės, pats pristatymas dažnai kainuoja gerokai mažiau. Taip pat aktualus ir prekės grąžinimo aspektas: jei Lietuvoje pirktą prekę grąžinti atrodo nesudėtinga, tai įsigiję pirkinį iš užsienio elektroninės parduotuvės galime susidurti su sunkumais, mat grąžinimo kaštus teks padengti patiems, o jie, siunčiant į užsienį, dažnai yra didesni“, – komentuoja G. Bilevičius.