Lietuvos įmonių vadovai, kaip ir kitų pasaulio šalių verslininkai į besikeičiančias ekonomikos sąlygas reagavo mažindami veiklos sąnaudas ir investicijas bei didindami veiklos našumą ir diegdami naujus produktus. Tačiau pasaulio įmonės mato ir galimybes – krizės metu jos yra mažiau linkusios karpyti investicijas, dvigubai dažniau nei Lietuviai ieško galimybių susijungti ar įsigyti kitą įmonę.

Tokius duomenis atskleidė ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto eksperto Beno Adomavičiaus vykdytas mokslinis įmonių reakcijos į sunkmetį tyrimas. Jis taip pat parodė, kad du trečdaliai (69,4 proc.) Lietuvos įmonių 2008 m. pabaigoje sunkmetį pajuto per užsakymų ir apyvartos, pusė (55,1 proc.) - naujų klientų skaičiaus sumažėjimą, o beveik trys penktadaliai (58,6 proc.) pastebėjo didesnių nuolaidų reikalavimą.

ISM ekspertas tyrė daugiau nei 300 Lietuvos įmonių reakciją į besikeičiančias ekonomikos sąlygas. Pasaulyje šių metų vasarį panašų tyrimą atliko verslo konsultacijų kompanija „McKinsey“, paskelbusi „Global economic conditions snapshot“ ataskaitą. Didžioji dauguma apklaustų įmonių Lietuvoje ir pasaulyje į ekonominį sunkmetį reaguoja mažindamos veiklos sąnaudas (atitinkamai 84,8 proc. ir 74 proc.), didindamos našumą (46,6 proc. ir 45 proc.), įvesdamos naujus gaminius ar paslaugas ir taip siekdamos įgyti konkurentų rinkos dalį (39,1 proc. ir 36 proc.).

Tačiau B.Adomavičiaus teigimu, pasaulio įmonės krizės laikotarpiu mažiau linkusios „karpyti“ investicijas (38 proc. pasaulio įmonių, 46,6 proc. Lietuvos), dvigubai dažniau nei Lietuvoje ieško galimybių susijungti ar įsigyti kitą įmonę (21 proc. pasaulyje, 10,5 proc. Lietuvoje) bei siekia pritraukti talentingus darbuotojus, kurie anksčiau buvo neprieinami. Šios taktikos, remiantis „McKinsey“ atliktu tyrimu, imasi 22 proc. pasaulio įmonių. Lietuvoje geriausius darbuotojus prisivilioti šiuo metu bando tik 12,2 proc. apklaustų įmonių.

„Lietuvos įmonės veiklos sąnaudų mažinimą taupymo laikotarpiu dažnai suvokia kaip lėšų, skirtų žmogiškiesiems kompanijos ištekliams, apkarpymą, tačiau vis tiek tikisi didesnio veiklos našumo. Užsienyje ekonominių sąlygų kaita laikoma tinkamu metu struktūriniams pokyčiams kompanijos viduje bei galimybe pritraukti geriausius rinkos darbuotojus“, - pastebi ISM Vadovų magistrantūros Strateginio valdymo programos vadovas.

ISM eksperto tyrimas taip pat atskleidė, kad 49 proc. apklaustųjų 2008 m. pabaigoje pastebėjo, kad jų klientai pradėjo vidutiniškai išleisti mažiau pinigų nei anksčiau. 29,4 proc. apklaustų Lietuvos įmonių vadovų teigimu, situacijos kaitos ženklu tapo pailgėjęs laikas, per kurį įvykdomas vidutiniškas pardavimas, o 23 proc. respondentų įvardijo padidėjusias išlaidas klientams pritraukti.

„Nors ekonominio lėtėjimo laikotarpiu reklamos triukšmo yra gerokai mažiau, tampa sudėtinga klientus įtikinti įsigyti prekes ir paslaugas. Dalis įmonių, siekdamos išvengti itin ryškaus apyvartos sumažėjimo, privalo į klientų pritraukimą investuoti papildomai, nors ir yra linkusios mažinti reklamai ir viešiesiems ryšiams skirtus biudžetus“, - sakė B. Adomavičius.

Tyrime dalyvavo 344 smulkių ir vidutinių Lietuvos įmonių aukščiausio ir vidutinio lygio vadovai.