Ekonominė krizė gali paskatinti pirkėjus pigesnių prekių ieškoti internete. Patogu, pigu ir daug prekių – tokie pagrindiniai motyvai tautiečius skatina apsipirkti sėdint prie kompiuterio. Kol kas elektroninėse parduotuvėse ir aukcionuose dažniau lankosi jaunoji karta. Nors perkančių internete lietuvių nėra labai daug, interneto rinkos specialistai tikina, kad elektroninės komercijos amžius – visai čia pat.

Dolerio kursas palankus

"Žmona pusę drabužių sūnui pirko interneto aukcione "eBay". Ten prekės gerokai pigesnės ir yra tokių, kurių Lietuvoje nerasi, o ir dolerio kursas dabar gana žemas.

Žinoma, reikia žiūrėti, ką ir iš ko perki, paskaityti kitų pirkėjų atsiliepimus apie pardavėją, nes pasitaiko ir apgavikų. Bet apskritai sistema labai saugi", – teigė interneto aukcionuose apsiperkantis 26 metų Gediminas Jonaitis.

Aukcionuose parduodamų prekių pigumo paslaptis – ne vien valiutų ir šalių gyvenimo lygio skirtumai. Prekeiviai dažnai parduoda tai, ko jiems nebereikia, pavyzdžiui, netinkamas dovanas. Dėl to ir naujų daiktų kainos dažnai būna gerokai mažesnės nei parduotuvėse.

Tiesa, prekės iš JAV apmokestinamos muitu, kuris svyruoja nuo 10 iki 28 proc. siuntinio vertės. Taigi prieš ką nors perkant reikėtų gerai apskaičiuoti. Kita vertus, apsukrūs pirkėjai jau išmoko apeiti šią kliūtį. Jie siuntėjų prašo prekes įforminti kaip dovanas, nes šioms muitas netaikomas.

Iš įprastų JAV elektroninių parduotuvių lietuviai perka ir elektronikos gaminius, specializuotas knygas. Kartais netgi su visais siuntimo ir muito mokesčiais jos yra pigesnės nei Lietuvoje.

Siunčiantis pirkinius iš ES valstybių muito mokėti nereikia, tačiau Bendrijos šalyse veikiančiose elektroninėse parduotuvėse ar aukcionuose kainos gali būti didesnės nei JAV.

Lietuva – trečia nuo galo

Pagal internetu įsigyjamų prekių ir paslaugų mastą Lietuva tarp ES valstybių užima trečią vietą nuo galo. ES statistikos tarnybos "Eurostat" duomenimis, Lietuvoje internetu perka vos 6 proc. gyventojų, Vokietijoje tokių yra 52 proc., Jungtinėje Karalystėje – 53 proc, o Danijoje ir Olandijoje – net po 55 proc.

Didžiausias interneto parduotuvių konkurentas – internautų įpročiai.

"Pagrindinės priežastys, dėl kurių lietuviai vengia pirkti internetu, yra menka patirtis ir baimė atskleisti savo kredito kortelių duomenis. Be to, žmonės negali pačiupinėti prekės, nusivilia pristatymu ar nepatogiu apmokėjimu, šalyje nėra elektroninės komercijos tradicijų", – kalbėjo interneto sprendimų bendrovės "Gaumina" produktų plėtros vadovas Tomas Nemura.

Todėl pirmiausia į interneto prekyvietes persikelia knygos, filmai, bilietai ir tokios prekės, kurias galima palyginti, išsirinkti pagal jų charakteristikas: buitinė ir kompiuterinė technika, kiti elektronikos gaminiai.

Pastebima, kad yra žmonių, kurie pirma prekes apžiūri paprastoje parduotuvėje, o paskui sėda prie interneto ir užsakinėja jas iš visai kitos virtualios prekyvietės.

Nebuvo pasiūlos

Tiesa ir tai, kad lietuviškame internete ilgą laiką nebuvo ir tinkamos prekių pasiūlos – elektroninės parduotuvės buvo vos kelios, ir tos pačios – specializuotos, naudojančios gana komplikuotus apmokėjimo ir pristatymo būdus. O pirkti iš užsienio interneto svetainių, be psichologinių priežasčių, stabdė ir tai, kad dauguma potencialių pirkėjų naudojosi debeto kortelėmis, kurių nepripažįsta dauguma virtualių užsienio prekyviečių, be to, didelės pristatymo kainos.

Per pastaruosius keletą metų ši sritis suaktyvėjo. Viena pirmųjų didelių prekyviečių tapo neriba.lt, daugiausia siūlanti buitinę techniką. Didesnį prekių asortimentą dabar jau siūlo open24.lt, bizzon.lt, dress.lt, neseniai atsidariusi pigu.lt.

Įdomu, kad šios parduotuvės siūlo ir drabužių, avalynės – prekių, kurias įsigyti internetu, atrodytų, gana keblu. Bet jos pirkėjus vilioja galimybėmis greitai ir patogiai grąžinti, pakeisti netikusias prekes, kartais tai daro netgi nemokamai.

Tam tikrą elektronineiės prekybai būdingą šaltumą parduotuvės bando išsklaidyti diegdamos konsultavimo internetu priemones. Mat, kaip teigė bizzon.lt rinkodaros vadovas Sergejus Agejevas, apie 60 proc. pirkėjų užsako prekes tik pabendravę su specialistais.

Elektroninių parduotuvių atstovai teigia, kad vieną prekę internetu įsigiję žmonės vėliau pereina ir prie kitų pirkinių. Įtakos turi ir bendras veiklos internete suaktyvėjimas – vis daugiau žmonių naudojasi elektronine bankininkyste, pildo elektronines deklaracijas, moka komunalinius mokesčius.

Pradžių pradžia

"Šiandien Lietuva pagal e. prekybos mastus dvejais trejais metais atsilieka nuo Vokietijos, o ši panašiai atsilieka nuo JAV. Tačiau internautai vis drąsiau naudojasi elektroninės prekybos sistemomis ir aukcionais", – tikino T.Nemura.

E. prekybos mastai Vakarų Europos šalyse kasmet padidėja apie 15 proc. Lietuvoje šis tempas dar spartesnis.

"Esame pradžių pradžioje. Lietuvoje dar nedaug ryškių žaidėjų, visi mokosi, tikrasis e. komercijos žaidimas tik prasideda", – tikino "Gauminos" atstovas.

Patarimai perkantiems aukcionuose

Tikrinti. Svarbiausia – pasidomėti pardavėju. Jei dauguma komentarų teigiami, galima pirkti.

Saugotis. Atidžiai perkaityti prekės aprašą, nes būna gudraujančių pardavėjų. Verta tikrinti ir mažiau žinomas elektronines parduotuves, mat pasitaiko tokių, kurios pinigus nuskaito, o prekių neišsiunčia. Komentarų apie vieną ar kitą parduotuvę patartina ieškoti interneto paieškos sistemose, pasitikrinti, kiek informacijos apie save ji pateikia, paklausti apie prekes, jų pristatymą ar panašiai – iš atsakymo irgi galima spręsti apie parduotuvės patikimumą.

Klausti. Jei kyla kokių nors abejonių, reikia klausti pardavėjo.

Neskubėti. Varžytuvės dažniausiai prasideda tik likus porai minučių iki aukciono pabaigos. Tuo metu kaina gali šoktelėti kelis ar net keliolika kartų. Taigi siūlyti reikia atsargiai, nes už prekę galima ir permokėti.

Sulaukti. Už brangius pirkinius, pavyzdžiui, kompiuterį ar automobilį, atsiskaityti tik gavus prekę. Oficialiai tokios galimybės nėra, tačiau laimėjus aukcioną su pardavėju dažniausiai galima susitarti.

Kompensacija. Naudotis "Pay pal" mokėjimo sistema. Ji garantuoja, kad negavus siuntinio bus kompensuota iki 500 svarų sterlingų (apie 2100 litų) pirkinio sumos.
Klastotės. Nepirkti drabužių iš Azijos prekeivių, nes apie 90 proc. prekių yra padirbtos.