Apklausos rodo, kad Lietuvos gyventojai yra susitaikę su euro įvedimu ir  neįžvelgia naujos valiutos ypatingų privalumų ar trūkumų. Bet, pasak tyrimą atlikusios bendrovės „OMD" projektų vadovės Gintarės Surgutanovienės, žmonės mano, kad prie euro priprasti vis dėlto reikės pereinamojo laikotarpio.

„Atlikdami kokybinį tyrimą, pastebėjome, kad žmonėms tas perėjimas [prie naujos valiutos] visų pirma yra psichologiškai sunkesnis. Jie negalvoja, kad kažkaip netikėtai, kažkaip staiga pasikeis jų finansinė padėtis – ar į blogą, ar į gerą pusę“, – sako G. Surgutanovienė.

Jos teigimu, žmonės veikiau galvoja apie tai, kad jiems reikės tam tikro laiko tarpo – galbūt poros savaičių – apsiprasti su valiutos pokyčiu ir mažesnėmis sumomis. „Tai atrodo gal ir truputėlį juokinga, bet jiems psichologiškai atrodys, kad jie gauna mažesnes pajamas, ir truputėlį dėl to bus sunkiau“, – teigia „OMD" projektų vadovė.

Pasak G. Surgutanovienės, galima pasakyti, kad lietuviai yra labai santūriai optimistiški. Jie esą nenori drąsiai pasakyti – tikiu, kad mano finansinė padėtis pagerės. „Dabar su ta euro įvedimo situacija jie tokie ir išlieka. Jie ir nesakė, kad kažkas labai pagerės arba labai blogės. Jie linkę veikiau stabiliai vertinti savo padėtį ir netiki, kad ji greitai ims kisti“, – sako  G. Surgutanovienė.

Anot jos, apie keturi penktadaliai gyventojai teigia, kad nuolat ieško galimybių sutaupyti, tačiau taupymas yra labiau suprantamas kaip biudžeto planavimas ar neišlaidavimas, o ne savęs ribojimas ar atsisakymas didelių pirkinių.

„Kai analizuojame giliau, ką reiškia tas jų „taupymas“, kokiose prekių kategorijose tai pasireiškia [...], tai galbūt tai labiau pasireiškia per kasdieninių prekių, kurioms taikomos akcijos, pasirinkimus. Tačiau negalime kalbėti, kad žmonės taupo tokiems dalykams, kaip, pavyzdžiui televizijos, telefono paslaugoms ir visoms kitoms komunikacinėms paslaugoms – „taupydami“ šiuos dalykus, jie neįdeda pastangų“, – tvirtina pašnekovė.

Jos teigimu, respondentai nesako, kad taupo mokesčiams – tai esą kasmėnesinės išlaidos, joms skirta suma, kurią jie tiesiog išleidžia. O štai atostogos, vaikų išsilavinimas – tai tos išlaidos, kurioms gyventojai nuolat taupo. „Sąmoningas taupymas labiau dar pasireikštų pramogoms, atostogoms ar investicijoms į mokslus, pavyzdžiui, kažkokių naujų įgūdžių įgijimą, taip pat kalbant ir apie vaikų būrelių apmokėjimą, jų naujų įgūdžių įgijimą“, – teigia G. Surgutanovienė.

Tyrimas taip pat parodė, kad pirkėjų įpročiai ateityje iš esmės nesikeis, tačiau gyventojai vis labiau domisi pirkiniais, leidžiančiais naudotis moderniomis technologijomis. „Klausėme, koks apskritai yra trokštamiausias jų pirkinys. Jie tiesiog įrašė atsakymą, ko jie labiausiai norėtų. Žinoma, ten figūruoja stambesni pirkiniai – tokie, kaip pirmas nuosavas būstas, jo įgijimas, automobilis“, – kalba „OMD" projektų vadovė.

Ji pastebi, kad dar praeitais metais respondentai, paklausti apie trokštamas kalėdines dovanas, vardijo kvepalus, drabužius ir pan., šiemet matyti kitokia tendencija. „Įvairios technologijos, atrodo, vis labiau atsiranda kaip trokštamas žmonių ir kasdien naudoti reikalingas dalykas. Tai būtų planšetiniai kompiuteriai, išmanieji telefonai“, – pastebi G. Surgutanovienė.

Anot pašnekovės, atliekant tyrimą, pastebėta, kad išmanusis telefonas šiais laikais jau tampa savaime suprantamu dalyku, ir tai esą nepriklauso nuo žmogaus pajamų ar gyvenamosios vietovės.

„Ilgą laiką galvojome, kad išmanieji telefonai labiau siejami su miesto gyventojų kasdieniniu atributu. Bet tyrimas rodo, kad, nepaisant to, kokia žmonių finansinė situacija ir kur jie gyvena (ar kaimo vietovėse, ar miesto vietovėse), jie šiais metais taipogi siekia įsigyti išmaniuosius telefonus“, – pasakoja G. Surgutanovienė.

„OMD" projektų vadovė atkreipia dėmesį ir į tai, kad 9 proc. respondentų šiais metais planuoja įsigyti ir planšetinį kompiuterį. Taigi technologijos, pasak G. Surgutanovienės, iš tiesų ateina į įvairius namų ūkius.