Pasak Lietuvos pienininkų asociacijos „Pieno centras“ vadovo Egidijaus Simonio, tai liudija apie gerą pieno rinkos pasiūlos ir paklausos balansą – perdirbėjai dėl palankių rezultatų eksporto rinkose pernai gamybos apimčių nemažino.

„Norėdami užsitikrinti stabilų žaliavos tiekimą perdirbėjai visada prioritetą teikia vietiniams partneriams, todėl daugiau pieno buvo supirkta iš Lietuvos ūkių, mokant didesnę rinkos kainą, nei atvežtinė žaliava. Taip pat perdirbėjai mokėjo daugiau, nei kad siūlė žaliavos supirkėjai užsienyje“, – sako E.Simonis.

2019 metais vidutinė metinė importuoto į Lietuvą natūralaus pieno kaina stambiesiems tiekėjams siekė 313,5 euro už toną, kai Lietuvoje stambiesiems žaliavos statytojams mokėtas 325,7 euro vidurkis.

Eksportuoto lietuviško natūralaus pieno kainos vidurkis pernai buvo 323,7 eurai už toną.

„Dėl palankesnių supirkimo kainų Lietuvoje pernai lietuviško žalio pieno svetur išvažiavo mažiau, nes mūsų šalyje jis supirktas brangiau nei pagrindinėse žaliavos eksporto rinkose – Lenkijoje ir Latvijoje“, – sako E.Simonis.

Preliminariais duomenimis, Lietuvos pieno supirkėjai į kitas ES valstybes pardavė 59,5 tūkst. tonų pieno – 27 proc. mažiau nei 2017 metais. Eksportuotas kiekis pernai siekė 4,4 proc. nuo visos Lietuvoje supirktos žaliavos.

Praėjusiais metais žalio natūralaus riebumo pieno supirkimas iš kitų Europos Sąjungos valstybių sumažėjo 1,2 proc. Išankstiniais duomenimis, Lietuva pernai importavo 435 tūkst. tonų žalio pieno perdirbti. Visoje perdirbtoje žaliavoje importuotas pieno kiekis sudarė 25 proc.

Visa pienas importuotas iš dviejų šalių – didžioji dalis pieno supirkta iš Latvijos, o maždaug trečdalis viso importo – iš Estijos.