„Už kokį mažiausią atlyginimą dar sutiktumėte dirbti?“ –Lietuvos dirbančiųjų klausiame jau nuo 2007 m., – sako CVMarket.lt atstovė Raimonda Tatarėlytė. – Per tą laiką teko ne vieną kartą koreguoti atlyginimo rėžius, kuriuos galėjo rinktis dalyvaujantys apklausoje. Juk 2007 m. dar buvo tokių dirbančiųjų, kam visai normalus atrodė mažesnis nei 600 litų (174 eurų) atlyginimas, 2015 m. „minimalistams“ dar pakako mažesnio nei 1000 litų (289 eurų) uždarbio per mėnesį. Dar po metų apatinė lūkesčių riba kilstelėjo iki 350 eurų. Šiemet jau atsisakėme ir rėžio 351–579 eurai, nes Lietuvoje gyventi tampa vis brangiau. Juolab nuo 2007 m. oficiali minimali mėnesio alga taipogi gerokai ūgtelėjo: nuo 202 eurų 2007 m. liepą iki 607 eurų 2020 m. pradžioje.“

Kaip ir kiek brango lietuviai

Tad nieko nuostabaus, kad mažiau nei už 579 eurų algą „į rankas“ Lietuvoje šiandien sutiktų dirbti tik 6,8 proc. visų apklausoje dalyvavusių dirbančiųjų. Būtina turėti mintyje, kad tai yra dirbančiųjų lūkesčiai, mat šiai dienai besidarbuojančių už mažesnį atlygį, kaip rodo „Sodros“ duomenys, turime daugiau. Tiesa, neatmestina, kad bent dalis itin mažai apmokamų darbuotojų realiai uždirba didesnius pinigus nei mato „Sodra“.

2007-aisiais už 579 eurų ar net dar mažesnius pinigus būtų sutikę darbuotis net 64,1 proc. dalyvavusių apklausoje: už 232 eurus ir mažiau – 5,2 proc., už 233–347 eurus – 24 proc., už 348–434 eurus – 15,6 proc., o už 435–579 eurus – net 19,4 proc. arba daugiausiai apklausoje dalyvavusių dirbančiųjų.

Šiandien populiariausia minimali alga Lietuvoje yra gerokai didesnė ir siekia 870–1159 eurus. Už tokį minimalų atlyginimą sutiktų dirbti 25,4 proc. apklausos dalyvių. Tiesa, 21,5 proc. dirbančiųjų patraukli pasirodė ir gerokai mažesnė – 580–729 eurų minimali alga, 730–869 eurų atlyginimas surinko 20,1 proc. „gerbėjų“, o 16,4 proc. dirbančiųjų savo lūkesčių apatinę kartelę nubrėžė ties 1160–1500 eurų riba. 2007 m. savo minimalius lūkesčius įvardijusių 1158 eurų ar didesne suma „į rankas“ tebuvo vos 7,6 proc.

O šiemet turime žmonių, kurie save vertina kur kas brangiau net ir kalbėdami apie minimalias jiems dar priimtinas sumas. 5,8 proc. dirbančiųjų sutinka praverti naujos darbovietės duris už mažiausiai 1501–1800 eurų mėnesinį atlygį, o 4,1 proc. tiki, kad yra verti 1800 eurų ar didesnio minimalaus atlyginimo.

Atlyginimų skirtumai: dėsningi ir nelabai

Itin iškalbingai atrodo vyrų ir moterų minimalios algos lūkesčiai, jei jie pavaizduoti grafike. Akivaizdu, kad moterys kuklesnės, nes jų minimalios algos pikas yra ties 580–729 eurais, o vyrų – ties 870–1159 eurais. Tiesa, moterų lūkesčių „kalva“ grafike turi labai stačią įkalnę, o pakilimas į vyrų prioritetų „kalną“ – kur kas nuožulnesnis.

Minimalaus atlyginimo prioritetai gerokai skiriasi ir pagal respondentų amžių. Jaunesni darbuotojai, dar nesukaupę reikiamos patirties, dirba neilgai, tad ir tikėtis didesnio atlyginimo nelabai gali. Tad logiška, jog jaunesnių nei 30 m. dirbančiųjų pageidaujamų minimalių algų pikas yra ties 580-729 eurais, o štai vyresni darbuotojai mano esantys verti didesnio minimalaus atlygio, kuris siekia 870–1159 eurus. Tiesa, tarp jaunesnių ties šiuo tašku užsibrėžiančių minimalią kartelę yra ne taip jau mažai – 23 proc., tačiau jei imsime kitą žingsnį – 1160–1500 eurų, pamatysime, kad taip save minimaliai vertinančių tarp vyresnių darbuotojų yra 21,5 proc., o štai jaunesnių – net dvigubai mažiau.