– Kodėl užsienyje tos pačios lietuviškos prekės kainuoja pigiau?

– Pradėsiu nuo tokio kalambūro, kad lietuviškos prekės pigesnės užsienyje, o lenkiškos prekės yra pigesnės Lietuvoje. Kaip sakoma, į svečius visada ateiname su dovanomis. Taigi lietuvių gamintojai važiuoja su dovanomis į užsienį, o lenkų – į Lietuvą. To priežastys įvairios. Viena jų – pridėtinės vertės mokesčio (PVM) skirtumai įvairiose šalyse. Statistikos departamento, kuris fiksuoja lietuviškų prekių kainų kilimą Lietuvos ir užsienio rinkoje, duomenimis, stebimas didelis neatitikimas. Per 2022 metus, kai Lietuvoje maisto produktai pabrango iki 35 proc., tuo tarpu  gamintojai užsienio vartotojams kainas pakėlė tik iki 10 proc.. Beje, Lietuvos vartotojams kai kurie mūsų gamintojai kainas „užvanojo“ ir iki 37 proc. Tokie skaičiai rodo, kad mūsų gamintojai uždirbinėjo pinigus Lietuvos vartotojų sąskaita. Pastaruoju metu kai kurie lietuvių gamintojai skundėsi, kad užsienyje rinka suprastėjo, mažiau realizuojama, žmonės mažiau vartoja. Ir tuo metu Lietuvoje pasipylė atskirų maisto produktų grupių, pavyzdžiui, pieno, akcijos „Parduok prekes Lietuvoje“. Ir tai nėra sutapimas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Didžiausias atotrūkis matomas tarp pieno produktų. Lenkiški produktai Lietuvoje jau gerokai pigesni nei lietuviški. O lietuviški užsienyje parduodami pigiau nei Lietuvoje – kur logika? Juk kainuoja ir transportavimas – logistika ir visa kita… Kokių prekių grupėje stebimas didžiausias kainų skirtumas?

– Didžiausias kainų skirtumas fiksuojamas tarp tų prekių, kurių vartotojas nelabai gali palyginti. Tad jei gamintojas, tarkim, pieno kainą užkeltų iki 5 eurų, mes iš karto matytume, kad kažkas ne taip. Juk galime palyginti ir iškart kiltų klausimas, gal tas pienas iš auksinių karvių?! Bet, pavyzdžiui, kokių nors saldainių ar kitų prekių kainas, kurių nelabai galime palyginti, pardavėjai, būna, užkelia ir keturis, ir penkis kartus. Ir mes perkame, nes nelabai įsivaizduojame, kokia reali  tos prekės vertė. Stebima tendencija, kad dažniausiai mūsų verslininkai užkelia kainas tų prekių, kurios kainuoja iki 5 eurų. Jei užsienyje ta prekė kainuoja, sakykime, vieną eurą, tai Lietuvoje verslininkai ją parduoda už 5 eurus. Kai kuriuos pirkėjus įtikina, kad, tarkim, ta rankenėlė ar kita prekės gali tiek kainuoti. Ir žmogus, kuris nesuvokia to daikto vertės, nelygina kainų ir pernelyg netaupo biudžeto, ją perka už neadekvačią kainą.

Jei užsienyje ta prekė kainuoja, sakykime, vieną eurą, tai Lietuvoje mūsų verslininkai ją parduoda už 5 eurus.

– „Pricer.lt“ matėme duomenų, kur dominuoja du skaičiai – 12 proc. ir 30 proc. Koks čia  nurodomas skirtumas?

– Tyrimas parodė, kad Lietuvoje prekės brango 30 proc. Gamintojai kėlė daugiau nei didėjo pati infliacija, kuri buvo 5 procentiniais punktais mažesnė. Tuo tarpu užsienio vartotojams lietuvių gamintojai kainas pakėlė tik 10 proc. Be to, užsienio pirkėjui tas lietuviškas produktas, ar tai būtų sviestas, ar sūrelis, neimponuoja. Na, sūrelis yra sūrelis – didelis pasirinkimas tokių. Nieko nuostabaus. Kadangi užsienio šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje gyventojų pajamos neaugo, tai verslininkai ir sako mūsų gamintojams: „Jeigu jūs daug užkelsite kainas, mes iš jūsų nepirksime“.

– Daugelis pastebėjo, kad maisto produktų kainos didėjo greičiau ir labiau nei pati infliacija. Kaip tai paaiškinti?

– Taip. Jeigu pas mus buvo fiksuojama infliacija apie 20–21 proc., tai maisto produktai pabrango  apie 35 proc. Iš vienos pusės dėl karo ir kylančių energetikos kainų išsibalansavo daugelio produktų rinka. Pavyzdžiui pabrango grūdai, kurie yra daugelio produktų sudedamoji dalis. Ūkininkai gyvulius irgi šeria grūdais – susidarė tokia grandininė reakcija. Kitas dalykas – verslas kainas kelia greičiau, kai yra neaiški situacija, nes nori kuo greičiau susigrąžinti pinigus ir investicijas.