Emigracija 2015-aisiais pastebimai didėjo Lietuvoje, Latvijoje, o ypač Estijoje. Iš pastarosios iki 2015-ųjų išvykdavo keturženklis skaičius gyventojų (pavyzdžiui, 2014-aisiais – 4 637), o 2015-aisiais šalį paliko 13 003, arba 0,98 proc., gyventojų. Tiesa, tais pačiais metais į Estiją sugrįžo daugiausia estų ir atvyko kitų tautybių žmonių – 15 413. Praėjusiais metais pirmą kartą po ilgo laiko Estijoje imigracija buvo didesnė nei emigracija.

Iš Lietuvos 2015-aisiais išvyko 44 533 žmonės, arba beveik 1,55 proc. visų šalies gyventojų. Latviją praeitais metais paliko 20 100 (1,03 proc.). Palyginti su 2014-aisiais, emigracija iš Lietuvos augo 21,6 proc., Latvijos – 5,7 proc., o iš Estijos emigravo beveik trigubai daugiau gyventojų.

Kiek kitokios tendencijos pastebimos Višegrado šalyse. Čia, išskyrus Slovakiją, emigracija paskutiniais metais linkusi mažėti.

Iš Čekijos 2015-aisiais išvyko 18 945 gyventojai, arba 33,5 proc. mažiau žmonių nei 2014-aisiais. Vengriją pernai paliko 22,2 proc. mažiau – 32 850 gyventojų. Iš Lenkijos, paskutiniais duomenimis, 2014-aisiais emigravo 268 299 žmonės (0,7 proc. populiacijos) ir tai buvo 3 proc. mažesnis emigrantų skaičius nei 2013-aisiais.

Tik Slovakija iš visų Višegrado šalių pastaraisiais metais pasižymėjo didėjančiu emigrantų skaičiumi. Išvykstančiųjų buvo 3 870, arba maždaug 6 proc. daugiau nei ankstesniais metais. Tačiau beveik puspenkto milijono gyventojų turinčioje šalyje emigracija yra 11,5 karto mažesnė už lietuvių emigraciją.

Ekonominės krizės smarkiai kamuojamos Rusijos gyventojai taip pat beveik rekordiškai palieka šalį. 2015-ųjų metų duomenų Federalinė Rusijos statistikos tarnyba nepateikia, tačiau 2014-aisiais Rusiją paliko 203 600 žmonių – 17,2 tūkst. daugiau nei 2013-aisiais. Panašaus masto emigracija Rusijoje nematyta nuo 1991-ųjų.