Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininko Irmanto Gaidelio teigimu, apie 63 proc. asmenų, iš kurių antstoliai išieško skolas, nedirba arba negauna jokių oficialių pajamų. Jo skaičiavimais, dėl to valstybė kasmet negauna apie 100 mln. eurų pajamų.

„Skaičiai rodo, kad nieko negaunantys asmenys sudaro virš 100 tūkst. (...). Tikrai jie nėra benamiai, jie gauna kažkokias pajamas, tikėtina nelegaliai. Ir atitinkamai nemoka nei mokesčių, nei skolų“, – LRT radijui sakė I. Gaidelis.

I. Gaidelis anksčiau yra sakęs, jog neseniai skolininko naudai pakeistas skolų išieškojimo reguliavimas tik apsunkino procesą, o paskatos prasiskolinusius asmenis gražinti į legalią darbo rinką nebuvo sėkmingos.

Antstolių rūmų teigimu, dažnai gyventojai piktnaudžiauja palengvintomis skolų grąžinimo sąlygomis, pavyzdžiui, mažesnėmis išskaitomis ir skolų atostogomis.

Tikrai jie nėra benamiai, jie gauna kažkokias pajamas, tikėtina nelegaliai. Ir atitinkamai nemoka nei mokesčių, nei skolų.

Antstolių rūmai gruodžio pradžioje pristatė pirmąjį Lietuvos gyventojų skolų žemėlapį,  rodantį, kad daugiausia skolininkų gyvena pasienio rajonuose (Pagėgių, Varėnos, Šalčininkų), o mažiausia – Birštono ir Utenos rajonuose.

Rūmų duomenimis, daugiausia skolininkų yra visose pasienio su Rusija ir Baltarusija savivaldybėse – nuo Šilutės, iki Zarasų rajonų (išskyrus Šakius ir Druskininkus). Jų taip daug ir vidurio Lietuvos savivaldybėse.

Mažas skolininkų skaičius stebimas šešiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose, Klaipėdos apskrityje (išskyrus Šilutės ir Skuodo rajonus), Elektrėnų ir Druskininkų savivaldybėse.

Dažniausiai skolos išieškomos iš 34–44 metų amžiaus asmenų, kurie sudaro 32 proc. visų skolininkų. Dažniausiai išieškomos baudos už administracinius nusižengimus.