Svajonė – Nyderlandai

Pasak Užimtumo tarnybos (UŽT), Lietuvoje veikiančios privačios įdarbinimo agentūros užsienio šalyse pernai padėjo įsidarbinti 1,8 tūkst. lietuvių. Dauguma jų pradėjo dirbti Nyderlanduose – kas antras (48,3 proc.), Danijoje – beveik ketvirtadalis (23,7 proc.), Vokietijoje – penktadalis (21,4 proc.).

7,3 tūkst. – tiek iš viso asmenų padėjo įsidarbinti 2021 m. Lietuvoje veikiantys tarpininkavimo įdarbinant paslaugų teikėjai (tarpininkai). Kas ketvirtas taip įsidarbinęs pradėjo dirbti užsienio šalyse. Tokią informaciją apie suteiktas paslaugas UŽT pateikė 67 šalyje veikiantys įdarbinimo tarpininkai.

Palyginti su 2020 m., lietuvių įsidarbinimas padedant tarpininkams Nyderlanduose kito nedaug, tačiau gerokai sumažėjo įsidarbinusiųjų Norvegijoje, Vokietijoje ir Jungtinėje Karalystėje.

„Augant verslų gyvybingumui Lietuvoje, privatūs įdarbinimo tarpininkai 2021-aisiais daugiau dėmesio skyrė vietinei rinkai. Tarpininkavimo įdarbinant Lietuvoje mastai pernai augo 5,6 proc., užsienio šalyse įdarbinimo apimtys sumažėjo 41,9 proc.“, – privačių agentūrų duomenis komentavo UŽT Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.

Palyginti su 2020 m., lietuvių įsidarbinimas padedant tarpininkams Nyderlanduose kito nedaug, tačiau gerokai sumažėjo įsidarbinusiųjų Norvegijoje, Vokietijoje ir Jungtinėje Karalystėje.

Daugiau nei du trečdaliai užsienio valstybėse įsidarbinusių lietuvių – vyrai, daugiausia – 91 proc. – asmenys iki 50 metų. Į Nyderlandus daugiausia dirbti vyko vidutinio amžiaus (30–49 m.) lietuviai, į Daniją – jaunimas iki 29 metų. Vokietijoje pradėjusio dirbti jaunimo buvo šiek tiek daugiau nei vidutinio amžiaus asmenų (atitinkamai 44,7 proc. ir 39,1 proc.).

„Tarp užsienyje įsidarbinusių lietuvių kas dešimtas yra 50 metų ar vyresnis. Lietuvoje įsidarbinusių penkiasdešimtmečių – kas šeštas. Tai rodo, kad vyresnio amžiaus asmenims pernai patrauklesnė buvo vietinė darbo rinka“, – teigė J.Zemblytė.

Vilioja įvairiais būdais

Besibaigiant 2020-iesiems Lietuvoje registruotas nedarbas siekė 15,5 proc. ir per praėjusius metus sumažėjo iki 10,2 proc. Didžiąją dalį darbo vietų užėmė kitų šalių piliečiai, tačiau darbdaviai įvairiais būdais viliojo ir vietos gyventojus.

Didinti darbo užmokestį, gerinti sąlygas, perskirstyti krūvį esamiems darbuotojams ir skirti daugiau išlaidų darbuotojams pritraukti – tai dažniausiai naudoti darbuotojų trūkumo sprendimo būdai įmonėse 2021 m. Tokius duomenis rodo UŽT atlikta darbdavių apklausa, kurioje dalyvavo 2,5 tūkst. įmonių.

Kas antra darbuotojų trūkumą patyrusi kompanija praėjusiais metais didino darbo užmokestį. Du penktadaliai gerino darbo sąlygas: siūlė lankstesnį darbo grafiką, mažesnį krūvį, aprūpinimą transportu, laikino apgyvendinimo paslaugas, net emocinės gerovės konsultacijas. Kas trečias su darbuotojų trūkumu susidūręs darbdavys didino išlaidas darbuotojams pritraukti.

„Darbuotojų stoka įmones paskatino prisiminti primirštus ir ieškoti netradicinių darbo jėgos pritraukimo būdų. Be aktyvios siūlomo darbo reklamos autobusų stotelėse, skrajutėse, vitrinų plakatuose, lauko stenduose, socialiniuose tinkluose, žiniasklaidoje, vis daugiau darbdavių įtraukė į pritraukimo veiklas esamus darbuotojus. Jie buvo kviečiami tapti įmonių ambasadoriais – rekomenduoti laisvas darbo vietas savo pažįstamiems“, – paaiškino J.Zemblytė.

Beje, katastrofiškai trūkstant darbo jėgos kai kuriuose prekybos tinkluose esamiems darbuotojams už kiekvieną priviliotą naują žmogų praėjusiais metais iš pradžių buvo siūlomos 100 eurų premijos, vėliau jos padidintos net iki 400 eurų.

Daugiau dėmesio įmonės skyrė ir darbdavio įvaizdžiui tobulinti – aktyviau komunikavo apie savo vertybes, rūpestį darbuotojų gerove, socialines iniciatyvas, karjeros sėkmės istorijas.

Beveik trečdalis įmonių darbuotojų trūkumo problemą sprendė perskirstydamos – neretai padidindamos – darbo krūvį esamiems darbuotojams. Tokių įmonių daugiausia buvo paslaugų sektoriuje, tarp vykdančių finansinę, draudimo, nekilnojamojo turto operacijų, informacijos ir ryšių veiklą.

Imigrantai iš 51 valstybės

UŽT suskaičiavo, kad pernai ir užsieniečių, atvykusių dirbti į Lietuvą, geografija tapo gerokai įvairesnė – iš esmės pasikeitė leidimų dirbti struktūra pagal užsieniečio pilietybę. Svetimšaliai pernai atvyko net iš 51 valstybės. Anksčiau trečiųjų šalių piliečių žemėlapis aprėpė 31 šalį.

Kol tautiečiai svarsto galimybes ir skeptiškai vertina darbo pasiūlymus, šalies darbo rinka pernai pasipildė keturis kartus didesniu darbuotojų skaičiumi iš trečiųjų šalių. Užimtumo tarnyba iš viso išdavė 31 tūkst. trečiųjų šalių piliečių atitinkamus dokumentus, leidžiančius dirbti Lietuvoje (2020 m. – 7,4 tūkst.) Dauguma – 19,6 tūkst. leidimai dirbti ir beveik 11,4 tūkst. sprendimai dėl užsieniečio darbo atitikties šalies darbo rinkos poreikiams.

„Mastai pasikeitė ne tik pagal išduotų leidimų dirbti užsieniečiams skaičių. Kardinaliai keitėsi norinčiųjų dirbti mūsų šalyje tautybių spektras. Stebime labai įvairialypę valstybių, kurių piliečiams sudarytos galimybės dirbti Lietuvoje, situaciją. Žemėlapis valstybių, kurių piliečiams prašyta leidimų dirbti, išsiplėtė beveik dvigubai. Į mūsų šalį atvykti dirbti nepabūgo tolimų ir egzotinių šalių gyventojai“, – komentavo UŽT Priemonių įgyvendinimo organizavimo skyriaus trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo koordinatorė Ernesta Varnaitė.

Daugiausia leidimų dirbti išduota Baltarusijos – 7 172, Ukrainos – 6 796, Kirgizijos – 1 246, Uzbekistano – 961, Rusijos Federacijos – 923, Tadžikistano – 608, Kazachstano – 362, Turkijos – 190, Moldovos Respublikos – 163, Indijos – 145, Sakartvelo – 143, Azerbaidžano – 121, Šri Lankos – 38, Filipinų – 37, Nepalo – 26, Kinijos – 20, Armėnijos – 17, Tailando – 16 piliečių.

Kelis kartus mažiau leidimų dirbti išduota svetimšaliams iš Pakistano (8), Peru ir Izraelio (po 6), Kamerūno ir Bangladešo (po 5), Meksikos ir Turkmėnistano (po 4), Egipto, Ganos, Indonezijos, Kosovo Respublikos, Brazilijos, Irano (po 2–3), Bahreino, Kolumbijos, Kubos, Maroko, Nigerijos, Pietų Afrikos Respublikos, Alžyro, Kenijos, Irako, Juodkalnijos, Senegalo, Singapūro, Dramblio Kaulo Kranto, Jordanijos, Libano, Makedonijos, Serbijos, Tuniso ir Vietnamo (po 1).

Pagal išduotus leidimus dirbti ir priimtus sprendimus savo skaičiumi Ukrainos piliečiai dar 2020 m. lenkė visas kitas šalis – net 60 proc. atvykusių į Lietuvą buvo šios šalies gyventojai, baltarusiai sudarė 21 proc. Tačiau 2021 m. pozicijos perleistos  Baltarusijos piliečiams – jie jau sudarė 40 proc., o Ukrainos – 37 proc. Tarp penkių populiariausių šalių pernai atsirado Kirgizija (4,93 proc.), išstūmusi Kinijos piliečius iš šalių penketuko (2020-aisiais jie sudarė 1,73 proc.). Tarp daugiausia gautų dokumentų dirbti išliko Rusijos – 4,51 proc. ir Uzbekistano piliečiai – 3,83 proc.

Paklausiausios profesijos

Pernai net 85 proc. leidimų dirbti ir sprendimų dėl darbo atitikties buvo išduota paslaugų sektoriaus įmonėms, pramonės – 8 proc., statybos – 6 proc., žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystės – 1 proc. Tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojams išduota daugiausia – 70 proc. leidimų dirbti. Virėjai sudarė 4 proc., pakavimo įrangos operatoriai ir elektromonteriai – po 2 proc. visų išduotų leidimų skaičiaus.

Verslas skundžiasi ne tik dėl aukštos kvalifikacijos, bet skundžiasi apskritai, kad trūksta darbo jėgos.

Darbo rinka pernai daugiausia pasipildė tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojais (21 713) ir virėjais (1 276), pakavimo įrangos operatoriais, elektromonteriais, staliais, mėsos produktų gamybos įrenginių operatoriais, plastikinių gaminių mašinų operatoriais, vairuotojais ekspeditoriais, plataus profilio statybininkais, kepėjais, logistikos specialistais (vadybininkais), pardavimo vadybininkais, maisto pusgaminių ruošėjais, elektrikais. Aukštos kvalifikacijos specialistams sprendimų dirbti pernai priimta 3,4 karto daugiau nei 2020 m. Jie atvyko iš 22 šalių. Tai projektų vadovai, rinkodaros specialistai, verslo paslaugų, pardavimo, produkto vadybininkai, finansų analitikai, teisininkai, personalo specialistai, gydytojai odontologai, verslo konsultantai ir kt.

„Pasibaigus kvotai paslaugų sektoriuje pernai gegužę, transporto įmonės dėl trūkstamų vežėjų kreipėsi į UŽT prašydamos išduoti leidimus dirbti trečiųjų šalių piliečiams. Vežėjų poreikis labiausiai išaugino išduotų trūkstamai darbo jėgai dokumentų skaičių“, – paaiškino E.Varnaitė.

TOP10 įmonių, kurioms išduota daugiausia leidimų dirbti užsieniečiams 2021 m: „Hoptransa“ (521), „Termolita“ (499), „Transorloja“ (468), „Sematix“ (452), „Trasis“ (380), „Girtrans“ (366), „Girmeta“ (341), „KLP transport“ (299), „TERMO trans“ (297), „Manvesta“ (290).

Šiemet pradedama taikyti nauja nustatyta kvota užsieniečiams, kurie atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti pagal profesiją, įtrauktą į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis.

2022 m. kvota leidžia supaprastinta tvarka įdarbinti 35 600 trečiųjų šalių piliečių, iš jų paslaugų sektoriuje – 16 000 (45 proc.), pramonėje – 9 500 (27 proc.), statybos srityje – 9 100 (25 proc.) ir žemės ūkyje – 1 000 (3 proc.). 2021 m. kvotą sudarė 32 200 užsieniečių: 11 600 darbuotojų paslaugų srityje, 9 500 – pramonės, 9 100 – statybos, 2 000 – žemės ūkio srityse.

Daliai pasiūlymų pritariama

Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų interesams atstovaujanti Trišalė taryba šią savaitę aptarė Verslo tarybos siūlymus dėl trečiųjų šalių darbuotojų imigracijos. Tarybai priklausančios asociacijos „Investors' Forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė BNS sakė, kad būtina supaprastinti biurokratiją siekiant atsivežti darbuotojų.

„Mūsų pagrindinis argumentas visada yra dėl talentų, kad būtų galima jų greičiau atsivežti, reikia naikinti daug dalykų. Reikia mažinti biurokratinius dalykus, kurie pailgina procesą. Verslas skundžiasi ne tik dėl aukštos kvalifikacijos, bet skundžiasi apskritai, kad trūksta darbo jėgos“, – teigė R.Skyrienė.

Pasak jos, kai kurių įmonių atstovai sako, kad nesiplės Lietuvoje, nes darbuotojų trūkumas tam trukdo.

„Iš UŽT mažai kas tikisi, nes paprastai visi žino, kad labai sunku iš jos gauti tos kvalifikacijos darbuotojų, kokių reikia, ir žmonių, kurie būtų motyvuoti dirbti“, – kalbėjo ji.

Verslo taryba pateikė 27 pasiūlymus, kaip galima spręsti darbo jėgos trūkumo ir imigracijos klausimus. Vyriausybės atstovai pritaria trylikai iš jų, iš dalies – keturiems, o dar aštuoniems nepritariama.

Tarp pastarųjų – panaikinti taisyklę, kad UŽT sprendimo dėl užsieniečio įdarbinimo Lietuvoje nereikia, tik jei užsienietis kreipėsi dėl leidimo laikinai gyventi nepraėjus dvejiems metams nuo studijų baigimo. Nepritariama siūlymui sudaryti išskirtines sąlygas IT specialistams atvykti ir dirbti Lietuvoje, nereikalaujant kvalifikacijos dokumentų, jei jie turi bent vienų metų patirties IT srityje.

Be to, siūloma leisti stebėti leidimo prašymo nagrinėjimo progresą ir leisti teikti prašymus nuotoliniu būdu ar bent Lietuvos diplomatinėse atstovybėse, svarstyti galimybes lanksčiau ir operatyviau koreguoti kvotas trūkstamų profesijų darbuotojams pagal verslo poreikius.

BNS inf.