Tai visiškai neatitinka Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) duomenų, kurie skelbia, kad Lietuvoje 2015 m. galiojo daugiau nei 19 tūkst. licencijų verstis mažmenine alkoholinių gėrimų prekyba.

„Naujos licencijos išduodamos nuolatos, bet dalyje vietų, kur veikla nevykdoma, licencijos nėra sustabdomos. Tokių prekybos vietų tikslus skaičius nėra žinomas, nes nevedama jų apskaita. Prievolė apie sustabdytą įmonės veiklą pranešti licenciją išdavusiai institucijai atsirado tik 2015 m. lapkritį, tačiau ji realiai nėra įgyvendinama“, – sako konsultacinės bendrovės „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ partneris Darius Dulskis.

Du kartus mažesnis skaičius

Anot D. Dulskio, EKT atstovams atlikus visoje Lietuvoje veikiančių alkoholio licencijų analizę, buvo padaryta išvada, kad realus veikiančių prekybos alkoholiniais gėrimais taškų skaičius galėtų svyruoti tarp 7000–9000. Tai yra du kartus mažiau nei galiojančių licencijų skaičius, kuriuo remiantis Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas vertina mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais vietų išsidėstymo tankumą.

EKT Lietuvoje veikiančių alkoholio licencijų analizę iliustruoja praėjusių metų gruodžio 19–23 dienomis atliktas Vilniaus miesto savivaldybėje veikiančių prekybos taškų tyrimas. Jo metu buvo siekiama išsiaiškinti, ar nurodytu adresu yra veikianti prekybos vieta ir ar prekybos vietos licencijos numeris ir išdavimo data sutampa su licencijų verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais sąraše nurodytu numeriu ir išdavimo data.

Vilniaus miesto savivaldybės duomenimis, 2016 metų gruodžio 7 d. buvo 4020 išduotų ir galiojančių licencijų verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais Vilniaus mieste. Iš viso patikrinti 237 prekybos taškai.

Nustatyta, kad 168 atvejais licencijos numeris ir išdavimo data nesutapo su sąraše nurodytu numeriu ir išdavimo data. Tik maža dalis – 33 prekybos vietos – veikė pagal nepasikeitusią licenciją.

Anot D. Dulskio, kioskai ir degalinės į tyrimo imtį neįtraukti, nes kioskuose prekyba alkoholiu uždrausta nuo 2012 m., degalinėse – nuo praėjusių metų.

„Tačiau licencijos šiose prekybos vietose vis dar nėra panaikintos ir yra apskaitomos kaip galiojančios. Šis sostinėje atliktas tyrimas labai aiškiai parodo, kokia reali situacija yra visoje Lietuvoje. Akivaizdu, kad skaičiuoti alkoholio prekybos vietas pagal išduotų licencijų skaičių yra visiškai netikslinga. Tam, kad žinotume tikslius duomenis, reikėtų tikslinti šiuos skaičius reguliariai“, – teigia D. Dulskis.

„Eurostat“ duomenimis, 2012 m. vienai mažmeninės prekybos nespecializuotai parduotuvei ir gėrimų prekybos specializuotai parduotuvei teko 589 Lietuvos gyventojai. Tuo metu kaimyninėje Latvijoje šis skaičius buvo mažesnis ir siekė 524. Kipre vienai mažmeninės prekybos nespecializuotai parduotuvei ir gėrimų prekybos specializuotai parduotuvei teko 341 gyventojas.

Smulkaus verslo žlugdymas

Nepriklausomų prekybos įmonių asociacijos pirmininkas Eimutis Radžvila tikina, kad, norint spręsti bet kokią problemą, pirmiausia būtina ją teisingai identifikuoti.

„Negalima vadovautis klaidingais duomenimis. Tie, kas pateikia duomenis valstybės vadovams ar kitoms sprendžiančioms institucijoms, turi būti už jų teisingumą ir jaustis atsakingi, kadangi nuo tų duomenų turinio priklauso ne tik galimų sprendimų turinys, bet ir įmonių bei žmonių likimai“, – teigia E. Radžvila.

Anot jo, specializuotų parduotuvių koncepcija būtų pražūtinga būtent smulkioms prekybos įmonėms.

„Nė viena vidutinė 100 kv. m parduotuvė ar mažesnė, atėmus teisę prekiauti alkoholiu, negalėtų išgyventi ir dirbtų nuostolingai. Vidutinį teorinį 714 eurų pelną pakeistų 763 eurų nuostolis. Šis nuostolis paskaičiuotas tik išėmus alkoholio pardavimus. Tačiau realiai būtų prarandama dar daugiau pardavimų, nes ir dalis prekybos maisto produktais iškeliautų į didžiuosius prekybos tinklus, kurie neturėtų problemų įsisteigti specializuotas alkoholio parduotuves“, – tikina Nepriklausomų prekybos įmonių asociacijos pirmininkas.

Reikėtų vengti diskriminacijos

Legalaus verslo aljansas vadovas Romas Apulskis tikina, kad alkoholio kontrolės sprendimai ir įvairūs naujai siūlomi apribojimai neturėtų tapti konkurencinės kovos įrankiu. Pasak jo, valdžia turi užtikrinti visiems vienodas galimybes veikti – tiek mieste, tiek kaime, tiek dideliems prekybos centrams, tiek smulkiajam verslui.

„Suprantamas tikslas mažinti prekybos taškų skaičių, tačiau lygiateisiškumas turi būti išlaikytas. Tikimės, kad Vyriausybė ir Seimas, išanalizavę realius skaičius ir įvertinę aplinkybes, ras protingų sprendimų. Alkoholio verslas neturėtų likti išskirtinai tik miestuose susikoncentravusių stambiųjų prekybininkų rankose“, – tikina R. Apulskis. Anot jo, šiuo atveju labai svarbus išlieka nelegalios prekybos klausimas regionuose.

Aljanso vadovas taip pat akcentavo, kad, kovojant su alkoholizmo grėsmėmis šalyje, reikėtų atsisakyti diskriminacijos ir atskirų gamintojų ar produktų atžvilgiu.

„Atskirų produktų diskriminacija ir privilegijavimas paprastai yra neskaidrių sprendimų rezultatas, tam tikrų verslo grupių interesų apsauga. Ir nors tokie dalykai istoriškai egzistuoja daugelyje valstybių, to turėtume vengti nustatinėdami naujas verslo sąlygas“, – teigia R. Apulskis.