„Tie darbuotojai, kurių atlyginimas augo, aišku, tai jautė, bet vidurkis yra klastingas rodiklis, kuris paslepia labai daug skirtumų. Dabar matome, kad yra daug tolygesnis atlyginimų augimas ir nebuvo nė vienos apskrities, kurioje atlyginimai neaugtų bent 7 proc. ir nėra nė vieno sektoriaus, kuriame atlyginimai neaugtų bent 5 proc. Atrodo, kad visiems darbuotojams tikrai turėjo didėti atlyginimai, tačiau yra tokių, kuriems atlyginimai nesikeičia beveik 10 m., nuo 2008 m. krizės“, – sako N. Mačiulis, pridurdamas, kad atlyginimas vieniems galėjo didėti 50 proc., o kitiems visai nedidėti.
Pasak ekonomisto, geriausi rodikliai yra didmiesčiuose, kuriuose trūksta kvalifikuotų darbuotojų ir yra didelė darbo vietų pasiūla.
„Vilniuje, Kaune ir iš dalies Klaipėdoje matome pilno užimtumo situaciją, kur nedarbo lygis yra labai žemas ir netgi kuriamos naujos darbo vietos, kurios yra labai sunkiai užpildomos, ypač kai trūksta kvalifikuotų darbuotojų. Turime paradoksalią situaciją, nes Lietuvoje yra daugiau negu 100 tūkst. bedarbių, bet jų įdarbinti beveik yra neįmanoma. Jie neturi arba tinkamos kvalifikacijos ir nesugeba persikvalifikuoti, arba gyvena tokiose vietose, kur nėra darbo vietų, ir nenori keisti savo gyvenamos vietos, arba yra patenkinti socialinėmis išmokomis ir nenori susirasti oficialaus darbo“, – situaciją apibūdina N. Mačiulis.
Pašnekovo teigimu, kiekvienas papildomas naujų darbo vietų kūrimas sukuria spartesnį darbo užmokesčio augimą. Pasak N. Mačiulio, pirmojo šių metų ketvirčio augimo tempus galima pavadinti netvariais, nes privačiame sektoriuje vidutinis darbo užmokestis augo daugiau negu 10 proc.
Plačiau – įraše.
Naujausi komentarai