Prieglobsčio prašytojams ir neteisėtai atvykusiems užsieniečiams, kurie neleistinai kirto Lietuvos sieną iš Baltarusijos  ekstremalios situacijos metu, leista įsidarbinti ar imtis savarankiškos veiklos tik praėjus 12 mėnesių nuo jų registravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS). Šie asmenys privalės gauti Užimtumo tarnybos leidimą.

Nuo šiol su visais užsieniečiais bus galima sudaryti laikinojo darbo sutartį, taip pat – darbo keliems darbdaviams sutartis.

Užsieniečiai, kurie Lietuvoje bus baigę studijas ar formaliojo profesinio mokymo programą, dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje galės kreiptis per 10 metų, o ne per dvejus, kaip iki šiol, nuo mokslų baigimo.

Jeigu užsieniečiui suteikta laikinoji apsauga ir jis ketina kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje, nes čia susirado darbą, jam nereikės gauti Užimtumo tarnybos sprendimo dėl darbo atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams. Ši lengvata taikoma, jei užsienietis dėl tokio leidimo kreipiasi pirmą kartą po laikinosios apsaugos suteikimo arba leidimas gyventi keičiamas, o užsieniečio darbdavys nepasikeitė.

Ukrainos piliečiai, jų šeimos nariai ir asmenys be pilietybės, gyvenę Ukrainoje, bet pasitraukę iš jos dėl Rusijos karinių veiksmų, Užimtumo tarnybos leidimo gauti neprivalės. Ši lengvata galios, jeigu užsienietis kreipiasi dėl leidimo gyventi darbo pagrindu ir darbo santykiai tęsiami su tuo pačiu darbdaviu.

Panaikintas apribojimas dėl darbo valandų studentams – jiems leista dirbti nuo pat pirmo kurso.

Seimas taip pat atskyrė nacionalinių vizų ir leidimų gyventi išdavimo darbo pagrindu tvarkas: dėl darbo vizos užsienietis galės kreiptis tik užsienyje į Lietuvos diplomatinę atstovybę, o dėl leidimo gyventi darbo pagrindu, kaip ir anksčiau – Lietuvoje.

Taisyklės keičiamos, nes įsigalioja įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pataisos.