Pereiti į pagrindinį turinį

Lietuvoje mažėja sulčių ir nektarų vartojimas

2016-08-30 09:49
DMN inf.

Europos vaisių sulčių asociacijos (EVSA, angl. AIJN) atliktos apklausos duomenimis, jau trečius metus iš eilės Lietuvoje mažėja sulčių ir nektarų vartojimas. 2015 m. sumažėjimas siekė 3,3 proc., lyginant su 2014 m. Vis dėlto, 100 proc. sulčių vartojimo sumažėjimas nebėra toks drastiškas, koks buvo anksčiau. Apklausa taip pat rodo, kad lietuvių mėgstamiausiomis išlieka apelsinų ir pomidorų sultys. Jos apima net 70 proc. visų Lietuvoje parduodamų sulčių.

Sakoma, jog šiuolaikinis vartotojas nuolatiniame bėgime – tai geriausias apibrėžimas, apibūdinantis tiek gyventojų veiklą, tiek ir mitybą. Visi nori gyventi sveikai, bet tuo pačiu metu modernus gyvenimo tempas šį norą vis labiau apsunkina. Ieškodami sveikų užkandžių tokie žmonės siekia stiklinės sulčių, tačiau toks įprotis vis dar negalioja lietuviams. 

Apklausa rodo, kad sulčių ir nektarų vartojimas Lietuvoje šiek tiek mažėja. Didžiausias kritimas pastebimas nektarų rinkoje – jų suvartojama net 5 proc. mažiau nei praėjusiais metais. 100 proc. sulčių kritimas nėra toks drastiškas. Tam įtaką daro 100 proc. sulčių pardavimų prekybos centruose padidėjimas ir padidėjęs vartotojų informuotumas apie naudingas maistines sulčių savybes. Tačiau lietuvių visuomenėje vis dar yra daug nusistovėjusių mitų apie sultis ir jų savybes.

„Vyrauja daug įvairių mitų apie parduodamas sultis. Pavyzdžiui, kad jose yra daug cukraus ir konservantų. Tačiau tai netiesa. Reikia prisiminti, kad pagal ES reikalavimus, į sultis draudžiama dėti bet kokį pridėtinį cukrų, konservantus, dažiklius ar kitas dirbtines medžiagas. Todėl 100 proc. sultys turi tas pačias savybes kaip ir vaisiai bei daržovės, iš kurių jie yra pagaminti. Jų vartojimas gali padėti padidinti kasdienį suvartojamų vaisių ir daržovių kiekį ir aprūpinti organizmą svarbiais vitaminais ir mineralais“, – sako gydytoja-dietologė Žana Antonova.

Sultys išlaikomos ilgiau tik dėl pasterizacijos proceso. Tai natūralus būdas išsaugoti sultis jas kaitinant, kuris yra plačiai naudojamas ir namų ūkiuose žiemai ruošiant konservus.

„Žinoma, visų pirma, turime atkreipti dėmesį, kad mūsų mityboje būtų pakankamai vaisių ir daržovių. Jas turime valgyti penkis kartus per dieną. Vieną porciją dienoje galime pakeisti stikline 100 proc. vaisių ar daržovių sulčių. Tai vaisiai ir daržovės tik kitokia forma, kuri yra labai patogi visada turėti su savimi. Sultys gali būti sveiku užkandžiu bet kuriuo dienos metu tiek vaikams, tiek suaugusiems. Vaisių sultys, o ypač apelsinų, taip pat gali būti puikus sveikos mitybos priedas“, – sako Ž. Antonova.

Apklausoje nurodoma, kad pirma vieta lietuvių mėgstamiausių sulčių sąraše priklauso apelsinų sultims (26,4 proc.). Toliau rikiuojasi maišyti skoniai (18,3 proc.). Daugelį tikriausiai gali nustebinti faktas, kad trečia vieta atiteko pomidorų sultims (15 proc.), ypač žinant, kad į daugelį Europos šalių sąrašų jos net nepateko.

Sulčių vartojimas Europoje

Net 70 proc. visų Europoje suvartojamų sulčių pasiskirstė 5 šalys. Vokietija apima net ketvirtadalį visų suvartojamų sulčių. Prancūzija, Didžioji Britanija, Ispanija ir Lenkija kartu apima 45 proc. suvartojamų sulčių ir nektarų. Vokietija taip pat lyderiauja kalbant apie suvartojimo kiekį žmogui. Mėgstamiausios sultys Europoje – apelsinų. Vokietijoje, Austrijoje ir Lenkijoje stiprias pozicijas užima obuolių sultys, o Pietų Europoje, pavyzdžiui, Ispanijoje – labai populiarios ananasų ir persikų sultys.

AIJN prognozės

Tikimasi, kad 2016 m. sulčių ir nektarų vartojimo kritimas Europos šalyse sumažės bent 1 proc, o iki 2021 metų rinka stabilizuosis iki 9,36 mlrd. litrų  per metus suvartojamų sulčių. Taip pat tikimasi, kad daugiau sulčių bus suvartojama Rytų Europoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Kroatijoje bei Baltijos šalyse.  

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų