Nepaisant to, tik šeštadalis gyventojų draudžia ar kaupia per gyvybės draudimą.

Draudikų asociacija teigia, kad Didžiosios Britanijos gyventojas per metus  gyvybės draudimui sumoka beveik 2800 eurų, švedų indėlis – daugiau nei 2100 eurų, vidutiniškai europiečiai savo draudimui skiria apie 1200 eurų, o lietuviai skiria – 85 eurus per metus, bet du kartus lenkiame latvius ir dukart atsiliekame nuo lenkų.

Draudikai primena, kad gyventojai rūpindamiesi savo ateities finansiniu saugumu, lyg būsima pica, jos tešla turėtų pasirūpinti dar šiandien.

Tačiau nemažai priklauso ir nuo valstybės politikos. Pernai Seimui nusprendus sumažinti gyventojams leidžiamą atskaitymų nuo sumokėtų įmokų pajamų mokesčio sumą, draudikai skaičiuoja penktadaliu sumažėjusias vienkartines įmokas, bet priskaičiuoja dešimtadaliu augusias periodines įmokas. Tačiau kaip paveikė lengvatos koregavimas, pasimatys tik kitų metų pradžioje, bet jau matyti, kad žmonės linkę mokėti tiek, kiek siekia lengvatai taikomos lubos.

„Estai turi 6 tūkst. eurų lubas įmokoms, latviai turi 4 tūkst. ribas įmokoms, o mes turime tik 2 tūkst. ribas įmokoms“, – sako „SEB gyvybės draudimas“ generalinė direktorė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė.

Iki šių metų rugsėjo pabaigos investicinio gyvybės draudimo rinka buvo sukaupusi beveik milijardą eurų, pernai apsidraudusiųjų investiciniu gyvybės draudimu buvo apie 330 tūkstančių, kai šiemet per tris ketvirčius tokių padaugėjo iki beveik 410 tūkstančių, dar 100 tūkst. turi tik gyvybės draudimą.

Plačiau apie tai – Tomo Kavaliausko reportaže.