„Pandemija beveik nesulėtino darbo užmokesčio kilimo šalyje. Per pirmąjį karantiną darbo užmokesčio augimas šiek tiek sulėtėjo, tikėtina, daugiausia dėl mokėtų minimaliosios mėnesinės algos dydžio subsidijų. Tačiau nuo liepos atlyginimai vėl ėmė sparčiai didėti – augimo tempas buvo panašus į stebėtą paskutinius trejus metus“, – pranešė ji, pažymėdama, kad ketvirtą praėjusių metų ketvirtį vidutinis darbo užmokestis buvo 12,2 proc. didesnis nei 2019 metų atitinkamu laikotarpiu.

Anot E. Coppa, prie tokio spartaus darbo užmokesčio kilimo gana daug prisidėjo viešasis sektorius.

„Jame atlyginimai augo 15,2 proc., pastebimai sparčiau nei visoje šalyje. Tai nemažai susiję su mokėtais priedais sveikatos apsaugos darbuotojams už darbą pandemijos sąlygomis, tačiau ir veiklose, tiesiogiai nesusijusiose su pandemija – švietimo ir viešojo administravimo – atlyginimai kilo reikšmingai (atitinkamai, 19,1 ir 10,9 proc.). Privačiajame sektoriuje darbo užmokestis taip pat augo sparčiai (metinis pokytis – 10,6 proc.). Tai yra sparčiausias kilimas nuo 2016 metų“, – pabrėžė ji.

E. Coppa akcentavo, kad spartų atlyginimų augimą lėmė tai, kad pandemija nemažą dalį ekonomikos paveikė palyginti nedaug.

„Pavyzdžiui, pandemijos pradžioje įmonių, susiduriančių su nepakankama paklausa, dalis išaugo, tačiau vėliau ji ėmė mažėti ir šiuo metu visuose pagrindiniuose ekonomikos sektoriuose, išskyrus statybą, sugrįžo į priešpandeminį lygį. Darbuotojų trūkumo tendencijos ekonominėse veiklose skyrėsi. Apdirbamojoje gamyboje ir statyboje darbuotojų trūkumas buvo gana panašus kaip prieš pandemiją, tačiau prekybos ir paslaugų veiklose šiuo metu jis yra reikšmingai sumažėjęs – iki maždaug 2015–2016 m. lygio“, – teigė ji.

Lietuvos banko atstovė pastebėjo, kad, lyginant su pirmąja pandemijos banga, per antrąjį karantiną ekonomika ir darbo rinka buvo paveiktos gerokai mažiau.

„Tai, kad poveikis yra mažesnis, lėmė keletas veiksnių. Pirmoji pandemijos banga parodė, kad šį reiškinį šalys gali suvaldyti, todėl per antrąją bangą neapibrėžtumas dėl ekonomikos ateities reikšmingai sumažėjo. Be to, nuo praėjusių metų pavasario įmonės išmoko prisitaikyti prie pablogėjusios pandeminės padėties ir veiklos apribojimų, todėl rudenį ir žiemą šias pamokas galėjo pritaikyti praktikoje.

Pavyzdžiui, skirtingai nei pavasarį, nesutriko prekių tiekimo grandinės, todėl apdirbamosios gamybos ir transporto įmonės iš esmės galėjo vykdyti įprastą veiklą. Galiausiai, užtikrintumas dėl valstybės paramos teikimo nuo pandemijos ir su ja susijusių ribojimų nukentėjusioms įmonėms leido joms drąsiau priimti sprendimą išsaugoti darbuotojus“, – pažymėjo E. Coppa.