Per šiuos metus Lietuvoje darbo užmokestis kilo 7,9 proc., bet Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo departamento direktoriaus Gedimino Šimkaus teigimu, toks augimas nebus amžinas, o atlyginimų dydžiai skiriasi kasmet.

„Įmonių galimybės nėra beribės. Kalbant apie darbo užmokestį, lieka tik klausimas, kiek ilgai įmonės galės tai amortizuoti pelno sąskaita. Atlyginimų tendencijos šiek tiek skyrėsi kone kiekvieną šių metų ketvirtį“, - antradienį žurnalistams sakė G. Šimkus.

Analitikas taip pat akcentavo eksporto ir investicijų svarbą ir artimiausias tendencijas.

„Šalies ekonomikos pagrindine varomąja jėga vėl tampa eksportas, šie metai bus vieni geriausių Lietuvos eksportuotojams.

Kitąmet pasaulio prekybos plėtra turėtų būti mažesnio intensyvumo, atitinkamai šiek tiek mažiau augtų ir eksportas. Atlyginimams kylant labiau nei šalies bendrajam vidaus produktui (BVP), o įmonėms toliau jaučiant darbuotojų trūkumą, šie veiksniai ima stabdyti ūkio plėtrą. Įmonių apklausa rodo, kad iš dalies tokius iššūkius padeda atsverti investicijos į gamybą ir plėtrą“, - sakė G. Šimkus.

Lietuvos ūkio plėtrą šiemet daugiausia lėmęs pasaulinės prekybos spurtas vertinamas kaip išskirtinis - prekyba augo daug daugiau nei pasaulio BVP, nors ankstesnius kelerius metus matėme atvirkštines tendencijas. Prie to prisidėjo gausesnės investicijos įvairiuose pasaulio regionuose ir pagyvėjimas žaliavas eksportuojančiose šalyse, nes jų ekonomikas palankiai veikė kilusios žaliavų kainos.

Pirmą pusmetį prekių ir paslaugų eksportas didėjo sparčiausiai nuo 2013 m. Gerokai greičiau augo lietuviškos kilmės prekių, neįskaitant mineralinių produktų, eksportas ir reeksportas. Tai lėmė investicijos į gamybą, transporto įrangą, kitas mašinas ir įrenginius bei intelektinės nuosavybės produktus. Jų apimtį gerokai padidino apdirbamoji gamyba, transporto sektorius. Investicijos šiose srityse gerino konkurencingumą, todėl Lietuvos eksportuojantysis sektorius atkovojo vis didesnę užsienio rinkų dalį.

Dirbančių ir ieškančių darbo gyventojų dalis tebedidėja, tai palankiai veikia šalies darbo rinką. Tačiau atlyginimai auga labiau nei šalies BVP, o įmonės toliau jaučia darbuotojų trūkumą, ir šie veiksniai riboja ūkio plėtrą. Pastaraisiais metais darbingo amžiaus (15-64 m.) gyventojų Lietuvoje kasmet mažėja 1,1-1,8 proc. ir ši tendencija tęsis. Lietuvos banko apklausos duomenimis, dalis įmonių, ypač mažesnės, jau sako nebeturinčios galimybių toliau didinti atlyginimus, daugėja įmonių (ypač - pramonės ir statybų), kurios ieško darbuotojų užsienyje.

Šiais metais prie infliacijos augimo daug prisidėjo pasaulinės naftos ir maisto žaliavų kainos. Prie bendro kainų augimo prisidėjo ir smarkiai padidinti akcizo tarifai alkoholiui ir tabakui. 2017 metai išsiskiria ir tuo, kad, daug kylant darbo užmokesčiui, gana pastebimai padidėjo ir paslaugų kainos.

Kitais metais pasaulinė aplinka vis dėlto turėtų būti palankesnė - mažiau kils tiek naftos, tiek žaliavų kainos, todėl infliacija turėtų būti mažesnė.