„Būsto kainos toliau augo, kiek lėčiau nei praėjusiais metais. Kaip ir anksčiau, kainos ne Vilniuje didėjo sparčiau nei Vilniuje, bet augimo kainų skirtumas šiek tiek sumažėjo. (...) Ar ne per greitai didėja? (...) Kaip ir pagrindo susirūpinti nėra, būsto kainos didėja lėčiau negu vidutinės pajamos, todėl būtų keista sakyti, kad formuojasi (NT – ELTA) burbulas. Kas tas kainas galėtų sukrėsti? NT mokestis.

Dabartinis pasiūlymas, tos kartelės sumažinimas iki 150 tūkst., tai daugiau žmonių, be abejo, pajus, bet vis tiek sumos iš esmės nėra tokios, jog reikšmingą poveikį turėtų (NT – ELTA) kainoms. Nors šioks toks poveikis gali būti, bet savininkų, kuriuos jis paveiktų, dauguma yra Vilniuje, ir jų nėra labai daug. Tai šįkart nesakau, kad bus kažkoks poveikis, bet tą reikia turėti omeny, nes kasmet būsto turėjimas kainuos šiek tiek daugiau“, – metinėje Lietuvos banko NT konferencijoje sakė jis.

Pasak T. Garbaravičiaus, kol kas sunku prognozuoti, ar NT rinkos dalyvių lūkesčiai nėra per daug optimistiški.

„Lūkesčiai taip pat svarbus dalykas. Nes gali greitai užsikurti, taip pat tą rinką greitai užkurti, lygiai taip pat gali į priešingą pusę pakrypti ir ta rinka gali nukristi. (...) Vaizdas paskutiniu metu labai panašus, tačiau praėjusiais metais bankų ir NT rinkos dalyvių lūkesčiai buvo kiek labiau pesimistiški, tačiau paskutinėse apklausose tapo vėl gana optimistiški. Kaip sakiau, toks jausmas, kad rinkoje viskas gerai, aktyvumas didelis ir tie lūkesčiai tą atspindi. Ar tų lūkesčių ne per daug? Dar sunku pasakyti, pamatysime“, – teigė LB valdybos narys.

Jo teigimu, tai, kad šiuo metu Lietuvos žmonių įsiskolinimo lygis yra mažas, yra teigiama tendencija, ekonomikos sulėtėjimo atveju žmonės neturės mažinti savo vartojimo.

„Kreditavimas vyksta pakankamai aktyviai ir rinka pasipildo nauja paklausa, naujais pinigais. Tačiau tas skolinimas nėra perteklinis. Jei pažiūrėsime, kas vyko per krizę, kiek buvo tų investicijų į būstą, ir kiek buvo kredito, tai matome, kad buvo daug perteklinio kredito. (...) Šiuo metu tos naujos investicijos, nauja statyba, maždaug sutampa su kredito srautu, tai rodo, kad viskas yra gerai ir nėra pagrindo disbalansams formuotis ir sunerimti.

Apskritai nepaisant aktyvaus akreditavimo Lietuvos žmonių įsiskolinimas yra santykinai mažas. (...) Tai reiškia, jei ekonomika sulėtės, žmonės neturės labai mažinti vartojimo, nes skolos įsiskolinimo lygis nėra didelis, ir būtent tos paskolos neturėtų būti našta ekonomikai ir vartojimo sumažėjimui. Aišku, individualiu atveju visada bus individualių sunkumų, bet žvelgiant agreguotai, nėra pagrindo sunerimti“, – LB konferencijoje sakė T. Garbaravičius.

ELTA primena, kad Seimas po pateikimo pritarė „valstiečių” frakcijos siūlymui išplėsti NT apmokestinimo bazę.

Už įstatymo projektą balsavo 65 Seimo nariai, prieš – 38, susilaikė – 13.

„Valstiečiai” Ramūnas Karbauskis, Jonas Jarutis, Aušrinė Norkienė ir Agnė Širinskienė siūlo sumažinti fizinių asmenų nekomercinės paskirties NT taikomą neapmokestinamąjį dydį nuo 220 tūkst. eurų iki 150 tūkst. eurų, toliau taikant šiuo metu galiojančius progresinius apmokestinimo tarifų intervalus.

Iš pradžių buvo siūlyta nuleisti kartelę iki 100 tūkst. eurų, tačiau vėliau „valstiečiai“ įregistravo siūlymą tai padaryti iki 150 tūkst. eurų.

Parlamentaras Valius Ąžuolas teigė, kad mokesčio praplėtimas padėtų išvengti NT burbulų formavimosi.

„Turime dar ir kitą medalio pusę. Šiuo metu formuojasi labai stiprus NT burbulas, ir šis sprendimas tą burbulą šiek tiek pristabdytų. Tai būtų ir prevencija, kad jie ir ateityje nesiformuotų“, – Seimo posėdyje sakė V. Ąžuolas.